Vasario 16–22 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 27 proc., nuo 169 Eur / MWh iki 124 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina siekė 123 Eur / MWh, o Estijoje – 122 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę vėjo elektrinių gamyba išaugo daugiau nei dvigubai ir tai labiausiai prisidėjo prie sumažėjusios elektros kainos. Taip pat svarbu, kad šiltesni orai antroje savaitės pusėje lėmė elektros vartojimo mažėjimą. Tiesa, praėjusią savaitę elektros vartojimas Lietuvoje mažėjo ir dėl nedarbo dienos pirmadienį, minint Vasario 16-ąją. Tačiau būtent pirmadienis buvo brangiausia diena per visą savaitę. Tai priminimas, kad esame Europos rinkos dalis ir mums didelę įtaką turi rinkos sąlygos aplinkinėse prekybos zonose. Kaimyninėse šalyse laisvadienių nebuvo, o nedidelė vėjo jėgainių gamyba lėmė aukštesnes kainas“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 6 proc. nuo 347 GWh iki 327 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 68 proc. elektros energijos poreikio*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 221 GWh elektros energijos – 29 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 171 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo daugiau nei du kartus nuo 62 GWh iki 140 GWh. Šiluminių jėgainių gamyba mažėjo 45 proc. nuo 68 GWh iki 37 GWh. Hidroelektrinės pagamino 14 GWh, saulės elektrinės – 14 GWh, o kitos elektrinės gamino 15 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 63 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 17 proc., hidroelektrinės – 6 proc., saulės jėgainės – 6 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Bendras importo kiekis mažėjo 24 proc. nuo 186 GWh iki 142 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 60 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 32 proc. iš Latvijos, o likę 8 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos augo dvigubai nuo 12 GWh iki 25 GWh. 67 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 17 proc. į Latviją, o likę 16 proc. į Švediją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 50 proc. Lenkijos kryptimi ir 42 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos kryptimi ir 72 proc. Lietuvos kryptimi.
