Siekia bauginti ir sėti įtarumą
Tokių ir panašių teiginių lapkričio pradžioje pasirodė vienoje „Facebook“ grupėje.
„Lietuvą paverčia EUROPOS ATOMINE ŠIUKŠLYNE! Prie pat sienos su Baltarusija iki 2029 metų nori pastatyti didžiulę radioaktyviųjų atliekų saugyklą buvusios Ignalinos AE vietoje. Taip, jūsų girdėjote – šalia gyvenamųjų miestų planuojama sukurti radiacijos kapinyną!
Nuo 2038 metų ten pradės vežti visą Europos radioaktyviąją šiukšlę, – baugino įrašo autorius. – O kas bus su žmonėmis, gamta, žeme? Teisingai – niekam tai nerūpi.
Gyventojai panikoje, protestuoja, šaukia pagalbos – bet valdžia tyli. Jų nerūpi, kad šalis virsta toksiniu sandėliu, kuriame gyventi bus neįmanoma (kalba čia ir tolesnėse citatose netaisyta – red. past.).“
Internautas dar pridėjo: „Kol jūs tylite – iš jūsų daroma Europos šiukšliadėžė. Perpaskirk, jei manai, kad žmonės nusipelno gyventi, o ne išgyventi šalia atominio sąvartyno! Jie vėl bando priversti mane tylėti. Įrašai blokuojami, bet tiesos neuždusinsi.“
Kiek anksčiau panašų įrašą buvo paskelbusi kita „Facebook“ vartotoja (tiesa, tekstas jau ištrintas, bet juo spėjo pasidalinti ne vienas internautas).
Įrašo autorė taip pat skelbė, neva „Lietuva iš Europos energetinio centro virsta branduolinių atliekų sąvartynu“, esą valdžia slapta ruošia pavojingą projektą – branduolinių atliekų saugyklą, kurios vieta kruopščiai slepiama, bet greičiausiai bus netoli Kauno.
Taip pat skaitykite: Branduolinis atliekynas – sąmokslo teorijų taikinys: ar projektas tikrai toks slaptas?
Nors šių įrašų autoriai – skirtingi „Facebook“ vartotojai, panašu, kad jie yra susiję (o gal net tas pats asmuo), mat neretai skelbia panašaus turinio įrašus, dalijasi vienas kito komentarais, į juos reaguoja.
Tikėtina, kad abi paskyras, kuriose panašių įrašų, skirtų skatinti nepasitenkinimą ar nepasitikėjimą Lietuvos Vyriausybe, prorusiškos propagandos skleidimo tikslams naudoja profesionalus „trolių“ fabriko darbuotojas ar panašus asmuo arba asmenys. Tokia prielaida peršasi vertinant publikuojamų įrašų kiekį ir tematinį kryptingumą.
Neatmestina, kad jie surašomi ne lietuviškai, tik paskui išverčiami automatinio vertimo programa. Taip galima spėti iš kai kurių žodžių ir frazių (šiukšlynė, perpaskirk, keliančiausia).
IAE eksploatavimo nutraukimas yra unikalus procesas visame pasaulyje. Tokio tipo reaktorių dar niekas nėra išmontavęs.
Tokiais įrašais siekiama bauginti, stiprinti įtarumą, nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą valdžia (todėl pasitelkiama emocinga retorika, vartojami žodžiai „slapta“), silpninti visuomenės pasitikėjimą ekspertais, skleisti naratyvą, esą Vakarai kenkia Lietuvai.
Nėra slapta
Lietuvoje daugiau nei 99 proc. radioaktyviųjų atliekų susidaro atominėje jėgainėje. Likusi nedidelė dalis – pramonės įmonėse, sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigose.
Nuo pat IAE eksploatavimo pradžios, taigi jau keturis dešimtmečius, panaudotas branduolinis kuras (PBK) ir radioaktyviosios atliekos (RA, joms priskiriamos metalinės reaktorių konstrukcijos, kuro rinklių dalys, valdymo strypai ir pan.) saugomos tam tikrose specialiose vietose netoli jėgainės.
2009 m. galutinai sustabdžius jos darbą, sprendžiami susidariusių radioaktyvių atliekų klausimai. Tam rengiami radioaktyvių atliekų tvarkymo projektai, toje pačioje teritorijoje statomi branduolinės energetikos objektai.
Iki 2029 m. pabaigos numatoma suprojektuoti ir dar po poros metų pradėti statyti laikinąją reaktorių atliekų saugyklą.
Kaip numato teisės aktai, radioaktyviųjų atliekų saugyklos turi būti įrengiamos tinkamose vietose. Joms parinkti pirmiausiai atliekami geologiniai tyrimai grunto tvirtumui ir gruntinio vandens gyliui nustatyti. Saugyklos veikimo metu nuolat stebima saugyklos teritorija ir vanduo.
Pati saugykla statoma su specialiomis sienomis, dangomis ir apsauginiais sluoksniais. Radioaktyviosios atliekos joje izoliuojamos nuo aplinkos jas apdorojant sukietinimo būdu ir papildomai patalpinant į plieninius ar betoninius konteinerius.
Nė vienas projektas ar objektas nėra slaptas. Apie strategijas ir projektus galima rasti nemažai viešos informacijos, pavyzdžiui, IAE interneto svetainėje arba žiniasklaidoje. Apie projektą išsamiai prieš gerus metus pasakojo ir visuomeninis transliuotojas LRT.
IAE praėjusių metų vasarį parengė ir pristatymą apie giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyną Lietuvoje. Jis prieinamas viešai.
Draudžiama įvežti į Lietuvą
Ilgaamžių atliekų ir PBK patalpinimas į saugyklas tėra laikinas sprendimas. Jose laikyti radioaktyviąsias atliekas saugu iki 50 metų. Tiesa, taikant papildomas priemones, konteinerių ir saugyklų tinkamumo naudoti terminas gali būti pratęstas.
Baigiantis projektuose numatytam konteinerių ir saugyklų eksploatavimo terminui (atitinkamai 2050 m. ir 2067 m.), turi būti pasirengta galutiniam šių radioaktyvių atliekų sutvarkymui.
Strateginiuose Lietuvos dokumentuose numatyta, kad tuomet atliekos turės būti talpinamos į giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną (GA) mūsų šalies teritorijoje.
GA projekto ištakos siekia 2002 m., kuomet pradėtos vertinti galimybės šalinti branduolines atliekas. Nuo 2019-ųjų IAE pradėjo įgyvendinti ilgalaikį atliekyno įrengimo Lietuvos teritorijoje projektą.
Giluminio atliekyno projektavimas vyks tik 2048-2057 m. Užbaigus statybą, nuo 2068 m. iki 2074 m. bus perkeliamos atliekos.
2021-aisiais IAE ir Lietuvos geologijos tarnyba pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį po metų buvo atlikta potencialiai tinkamų vietų geologinių sąlygų analizė. Netrukus kai kurios vietovės buvo atmestos.
Tyrimai tęsiami toliau, jie turėtų vykti iki 2047 m. Tiksli vieta bus patvirtinta tik nustačius, kad atliekyno įrengimas neturės neigiamo poveikio visuomenei ir aplinkai, kaip numato Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos reikalavimai ir taisyklės.
GA projektavimas vyks tik 2048-2057 m., statyba – 2058-2067 m. Nuo 2068 m. iki 2074 m. bus perkeliamos atliekos. GA bus uždaromas, šachtas užpildant bentonitu arba kitomis sandariomis medžiagomis, tik 2075-2079 m.
Taigi netiesa, kad didžiulė radioaktyviųjų atliekų saugykla bus įrengta IAE teritorijoje ar šalia gyvenamųjų vietovių, – konkreti vieta dar neparinkta.
Melas ir tai, kad į mūsų šalį bus gabenamos radioaktyviosios atliekos iš visos Europos. Lietuvoje neleidžiama perdirbti kitur panaudotą branduolinį kurą. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. draudžia į mūsų šalies teritoriją įvežti radioaktyviąsias atliekas ir panaudotą branduolinį kurą, nebent jie būtų grąžinami arba gabenami tranzitu.
Procesas – pirmas pasaulyje
Giluminis atliekynas yra požeminis statinys, kuriame RA specialiuose konteineriuose įstumiamos į šachtas. Šios šachtos, užpildžius jas konteineriais, užsandarinamos specialiomis medžiagomis, dažniausiai – bentonitu. Taip pat įrengiamos šachtos moksliniams tyrimams ir radiacinio fono stebėjimui.
Panaudotas branduolinis kuras iš visų radioaktyvių atliekų – pats pavojingiausias. Turi praeiti keli šimtai tūkstančių metų, kad jis taptų nepavojingas.
Radioaktyviųjų atliekų dėjimas į požeminį atliekyną leidžia izoliuoti ilgaamžes radioaktyvias atliekas nuo žmonių ir biosferos nuo 10 000 iki 100 000 metų.
Radioaktyviųjų atliekų dėjimas į požeminį atliekyną leidžia izoliuoti ilgaamžes radioaktyvias atliekas nuo žmonių ir biosferos nuo 10 000 iki 100 000 metų.
Todėl branduolinis atliekynas yra vienintelis tvarus, saugus bei realus radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo būdas, atsižvelgiant į dabartines prieinamas technines priemones. Tai bendru sutarimu patvirtino Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir tarptautinė branduolinių šalių bendruomenė.
IAE eksploatavimo nutraukimas yra unikalus procesas visame pasaulyje. RBMK tipo reaktorių dar niekas nėra išmontavęs, taigi nėra išbandyto ir visuotinai taikomo šių elektrinių eksploatavimo nutraukimo būdo.
Pirmąjį reaktorių numatoma pradėti išmontuoti 2028 m., antrąjį – 2029 m. Tik užbaigus šiuos darbus bus galima griauti paskutinius elektrinės pastatus ir infrastruktūrą. IAE eksploatavimo nutraukimo pabaiga numatyta 2038 m.
15min verdiktas: melas. Tvarkant IAE eksploatacijos ir jos uždarymo padarinius Lietuvoje iš tiesų planuojama įrengti giluminį atliekyną, kuriame būtų patalpintos radioaktyviosios atliekos. Teiginiai, kad jis bus įrengtas greta gyvenamųjų vietovių, klaidina, mat konkreti vieta dar neparinkta, o šis atliekynas turės būti įrengtas laikantis griežtų reikalavimų, užtikrinant, kad jis neturės neigiamo poveikio visuomenei ir aplinkai. Melas ir tai, kad į mūsų šalį bus gabenamos radioaktyviosios atliekos iš visos Europos – tai draudžia įstatymai.
