Suabejojo, ar padaryta pažanga
Šia tema vien socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė keli įrašai. Vienoje viešoje grupėje pasidalinta nuoroda į puslapį musutv.lt, kur iškeltas klausimas, kas laukia atsijungus nuo BRELL: „Elektra – pagal grafiką? Kas toliau bus su elektros kainomis? Elektra brangs? Kiek?”
Apie tai svarstoma vaizdo įraše, kuris vasario 7 d. buvo įkeltas į „YouTube“, o kitą dieną paskelbtas ir minėtame tinklalapyje.
Kita „Facebook“ vartotoja užgriebė dar plačiau. Kitoje viešoje grupėje ji priminė, kad jau turime „skausmingos patirties, Ignalinos atominė stancija uždaryta, Mažeikų naftos stambi įmonė uždaryta“. Jos žodžiais, tai buvo didžiulis finansinis nuostolis valstybei, nes „šitiek darbo vietų prarasta“.
Ji suabejojo, ar atsijungimą nuo BRELL galima vadinti pažanga, nes „tą pačią elektra teks pirkti LT per tarpininkus ir trigubai mokėti brangiau Suomijai, Švedijai, Lenkijai, kurie patys tą elektra perkasi iš rusų“.
Mokestis „pakilo“ dėl klaidos
Nemažai komentatorių po šiais įrašais svarstė, kad sinchronizacija su Europos elektros sistema išpūs elektros kainas. Po kitu įrašu vienos iš šių grupių narys pateikė ir konkretų pavyzdį: „Jau prasidėjo, gavom saskaitą už elektrą, už sausį 72 eurai. Dabar atėjo sąskaita už sausį 145 eurai“.
Taip iš tikrųjų galėjo būti – bendrovė „Ignitis“ pripažino išsiuntusi netikslias sąskaitas ir patikino tiems, kurie spėjo sumokėti per daug, pinigus grąžinsianti.
Taip pat skaitykite: „Ignitis“ išsiuntė netikslias sąskaitas: teigia, kad pinigus grąžins
Portalas 15min jau rašė, kad šeštadienį socialiniuose tinkluose ėmė plisti šokiruotų klientų žinutės. Gavę sąskaitas, viršijančias net ir 400 eurų, gyventojai guodėsi, kad po tokio „šalto dušo“ vos negavo širdies smūgio. Netrukus klientus pasiekė ir „Ignitis“ pranešimas, kad dalis jų galėjo gauti netikslias sąskaitas – dvigubai didesnes sumas.
„Dalis „Ignitis“ klientų dėl techninės klaidos gavo nekorektiškas sąskaitas“, – tokią žinutę įmonė paskelbė savo paskyroje „Facebook“.
Tikslią mokėtiną sumą klientai jau gali matyti prisijungę prie mano.ignitis.lt savitarnos. Bendrovė nurodė, kad teisingos sąskaitos įmonės klientus pasieks ne vėliau kaip vasario 11 dieną.
„Ignitis“ atstovė ryšiams su visuomene Laura Beganskienė patikino, kad „elektros energijos kainoms nei dabar, nei ateityje ši techninė klaida neturi ir neturės jokios įtakos“.
Kiek anksčiau ši bendrovė skelbė, kad vartotojai nepajus ir atsijungimo nuo BRELL. „Klientams, turintiems fiksuotos kainos sutartis, nereikėtų jaudintis ir dėl elektros kainų – jos išliks tokios, kaip numatyta sutartyje, – teigiama jos pranešime. – Su elektros biržos kaina susietą kainodarą turintiems klientams svarbu žinoti, kad tiesioginės įtakos elektros kainai šis perėjimas neturės. Pokyčių nebus ir visuomeninio tiekimo klientams.“
Padidės 50 centų per mėnesį
Dar pernai vasarą tuometis energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, kad elektros sistemoms pradėjus veikti sinchroniškai su Vakarų Europa, elektros kaina neturėtų didėti.
Jo žodžiais, atsijungus nuo BRELL kainas lems savos gamybos iš saulės ir vėjo pajėgumų plėtra. Tiesa, D.Kreivys pripažino, kad didės sistemos balansavimo kaštai, tačiau juos irgi turėtų atsverti didesnė žalioji gamyba.
Taip pat skaitykite: Apgavo net eksparlamentarą: ar tikrai prieš atsijungimą nuo BRELL neveikė degalinė?
Naujasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas neseniai patikino, kad sinchronizacijos įtaka elektros energijos kainoms yra minimali.
„Vienintelis mažas kainos padidėjimas susijęs su balansavimo kaštais. Dėl to ateityje bus sukurta nauja balansavimo rinka. Turėsime ne tik saugesnę, bet ir lankstesnę rinką“, – sakė jis.
Anksčiau „Litgrid“ skelbė skaičiavimus, kad sinchronizavus tinklus su Europa Lietuvos vartotojams elektra per mėnesį pabrangtų vidutiniškai 50 centų (už vidutinį 140 kWh suvartojimą), Estijos – 60 centų, Latvijos – apie 1 eurą.
Kiek anksčiau „Enefit“ vadovas Valdemar Fiodorovič bendrovės išplatintame pranešime akcentavo, kad „turintieji fiksuotos kainos planus apskritai jokio pokyčio nepajus“.
Taip at skaitykite: V.Fiodorovič. „Atsijungiame nuo BRELL: kaip tai paveiks elektros kainas Lietuvoje?”
Pasak jo, „kintamos kainos planų savininkams elektros kainų pokytis gali būti itin minimalus, vos kelių procentų ribose“.
„Ir tai, tikėtina, bus tik laikinai, nes laikui bėgant mūsų energetinė sistema turėtų prisitaikyti prie pokyčių. Šiuo atveju daug didesnės įtakos kainoms ir toliau turės elektros paklausa ir vietinės gamybos pajėgumai. Paprasčiau tariant, kiek elektros sugeneruos vėjas, saulė ir vanduo“, – sausį teigė „Enefit“ vadovas.
Šeštadienį kainos „Nord Pool“ biržoje neišsiskyrė (paros vidurkis net buvo mažesnis nei ankstesnių kelių dienų), bet sekmadienio pavakarę planuotas elektros kainos augimas.
„Vidutinė elektros kaina šį sekmadienį bus 129 eurai/MWh, tai – kiek mažiau nei ankstesnį sekmadienį, kai kaina siekė 130 eurus/MWh“, – portalui delfi.lt teigė „Litgrid“.
Tai susieta su saulės ir vėjo generacijos sumažėjimu bei vakaro metu įprastu vartojimo piku. Be to, dėl izoliuoto darbo bandymo Baltijos šalyse savaitgalį buvo laikinai apribota jungčių su Švedija ir Suomija galia.
Elektrinėje darbo bus iki 2038 m.
IAE uždarymą (pirmojo bloko – 2004 m., antrojo – 2009 m.) lydėjo prieštaringi vertinimai. Mokslininkai minėjo, kad tai lėmė ne techninės priežastys. Į jėgainės įrangą, darbuotojų mokymus esą buvo investuota daug lėšų, reaktoriai buvo atidžiai prižiūrimi, tad dar kurį laiką elektrinė galėjo būti saugiai eksploatuojama.
Tačiau sprendimui Europoje uždaryti visus sovietinio RBMK tipo reaktorius lemiamos įtakos turėjo Černobylio atominės elektrinės katastrofa 1986 m.
Eksploatacijos nutraukimas yra paskutinis jėgainės egzistavimo etapas. Šio proceso tikslas – kad jos naudota teritorija būtų nebekontroliuojama valstybinių priežiūros institucijų ir galėtų būti panaudota kitiems tikslams. Tai planuojama pasiekti iki 2038 m.
Pernai spalio 17 d. VATESI išdavė IAE licenciją vykdyti reaktorių ir senesnių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo nutraukimo veiklą. Iki tol buvo vykdomi paruošiamieji darbai – saugiai sutvarkytas panaudotas branduolinis kuras, kuriama infrastruktūra saugiam radioaktyviųjų atliekų saugojimui, vykdomas radionuklidais užterštos įrangos išmontavimas.
Lietuva yra pirmoji šalis, kuri iškart po panaudoto branduolinio kuro iškrovimo ėmė ruoštis RBMK reaktoriaus ir susijusių sistemų išmontavimui. Praėjusį dešimtmetį IAE buvo išmontuota trečdalis – beveik 64 tūkst. tonų įrangos ir statinių konstrukcijų. 2021-aisiais jėgainėje vis dar dirbo apie 1,8 tūkst. darbuotojų.
Tad neteisi cituota „Facebook“ vartotoja, kad nutraukus elektrinės eksploataciją buvo prarasta daugybė darbo vietų.
Taip pat skaitykite: Kodėl uždarytoje Ignalinos AE vis dar dirba 1 800 darbuotojų?
Moteris suklydo ir dėl „Mažeikių naftos“. Taip iki 2009-ųjų vadinosi šiame mieste veikianti naftos perdirbimo įmonė, bet jos niekas neuždarė.
1999 m. trečdalį jos akcijų ir valdymo teisę įsigijo JAV bendrovė „Williams International“. 2002 m. beveik 54 proc. akcijų ir valdymą nupirko Rusijos koncernas „Jukos“.
2006 m. daugiau nei 84 proc. akcijų įsigijo Lenkijos naftos perdirbimo koncernas „PKN Orlen“. Nuo 2009-ųjų jam priklauso visas akcijų paketas, kartu bendrovė buvo pervadinta į „Orlen Lietuva“.
Taip pat skaitykite: Siūlo ruoštis lyg karui: kaip iš tiesų vyks atsijungimas nuo elektros žiedo BRELL?
15min verdiktas: trūksta konteksto. Internautų komentarai apie Baltijos valstybių elektros sistemų atjungimą nuo vadinamojo BRELL žiedo ir sinchronizaciją su Europa klaidina. Elektra dėl to nebrangs. Su šiuo įvykiu buvo susietos net IAE ir „Mažeikių nafta“ – esą jas uždarius buvo prarasta daug darbo vietų. Pastaroji tik keitė savininkus ir šiandien veikia su kitu pavadinimu. Uždarytoje jėgainėje tebedirba šimtai žmonių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
