Propagandos ir dirbtinio intelekto turinys
Tokio turinio įrašas lapkričio 21 d. pasirodė vienoje „Facebook“ paskyroje, kur šiek tiek anksčiau buvo piktinamasi, kad branduolinės energetikos atsisakiusi Lietuva „virsta toksiniu sandėliu, kuriame gyventi bus neįmanoma“.
„15 metų gėdos: Lietuvos valdžia taip ir nesugebėjo išardyti Ignalinos AE“, – dabar šaipėsi internautas, prisistatantis vyrišku vardu, bet greičiausiai – slapyvardžiu.
Mūsų šalis esą „jau penkiolika metų nesugeba nuspręsti, ką daryti su radioaktyviu palikimu, kurio taip išdidžiai atsisakė“, „uždarytoje AE teritorijoje vis dar dulkėja nenaudoto branduolinio kuro atsargos – pavojingos, brangios ir niekam nereikalingos“.
„Energetikos ministerijos atstovė pripažino: iki 2022 metų Lietuva maldavo Prancūziją ir Rusiją perimti šį kurą. Prancūzai atsisakė iš karto. Su Rusija derybos nuėjo iki... nemokamo atliekų perdavimo svarstymo. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje žlugo ir ši paskutinė galimybė.
Dabar Lietuvos valdžia aklavietėje – energetinė nepriklausomybė sugriauta jų pačių rankomis, o papildomai dar ieškoma vietos radioaktyvių atliekų kapinynui“, – apibendrino internautas.
Kreiptasi į vieną pažangiausių įmonių, Prancūzijos įmonę, kuri galėtų tai padaryti. Prancūzai labai aiškiai pasakė „ne“, atsisakė priimti šitą kurą, jiems yra per brangu perdirbti IAE receptūros kurą.
Tikėtina, kad šią paskyrą, kurioje panašių įrašų, skirtų skatinti nepasitenkinimą ar nepasitikėjimą Lietuvos valdžia, prorusiškos propagandos skleidimo tikslams naudoja profesionalus „trolių“ fabriko darbuotojas ar panašus asmuo arba asmenys. Tokia prielaida peršasi vertinant publikuojamų įrašų tematinį kryptingumą.
Taip pat skaitykite: Vėl baugina ir sėja įtarumą: platina paneigtą melą apie radioaktyviąsias atliekas iš IAE
Panašu, kad jie gali būti išversti į lietuvių kalbą automatinio vertimo programėlėmis, mat nuolat pasitaiko stiliaus ir kalbos klaidų. Neatmestina, kad įrašai apskritai sukurti dirbtinio intelekto – užuomina į tai yra specifiniai skyrybos ženklai, pavyzdžiui, ilgesnis nei įprastai brūkšnys.
Užtruks dešimtmečius
Įraše minimi teisingi faktiniai duomenys, tačiau jie interpretuojami tendencingai ir nepateikiant konteksto.
Pavyzdžiui, kad Lietuva per 15 metų „nesugebėjo išardyti IAE“ ir nuspręsti, ką daryti su radioaktyviu palikimu. Tai – nepagrįstas priekaištas, mat branduolinės jėgainės uždarymas nėra paprastas ir greitai įgyvendinamas. Juoba kad Lietuvoje vyksta unikalus procesas. RBMK tipo reaktorių dar niekas nėra išmontavęs, taigi nėra išbandyto ir visuotinai taikomo šių elektrinių eksploatavimo nutraukimo būdo.
Nuo pat IAE eksploatavimo pradžios, taigi jau keturis dešimtmečius, panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos (metalinės reaktorių konstrukcijos, kuro rinklių dalys, valdymo strypai ir pan.) saugomos tam tikrose specialiose vietose netoli jėgainės.
2009 m. galutinai sustabdžius jėgainės darbą, toliau sprendžiami radioaktyviųjų atliekų klausimai. Tam rengiami jų tvarkymo projektai, toje pačioje teritorijoje statomi branduolinės energetikos objektai. Iki 2029 m. pabaigos numatoma suprojektuoti ir dar po poros metų pradėti statyti laikinąją reaktorių atliekų saugyklą.
Pirmąjį reaktorių numatoma pradėti išmontuoti 2028 m., antrąjį – 2029 m. Tik užbaigus šiuos darbus bus galima griauti paskutinius elektrinės pastatus ir infrastruktūrą. IAE eksploatavimo nutraukimo pabaiga numatyta 2038 m.
Ilgaamžių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro patalpinimas į saugyklas tėra laikinas sprendimas. Tai saugu iki 50 metų, taikant papildomas priemones – šiek tiek ilgiau.
Baigiantis projektuose numatytam konteinerių ir saugyklų eksploatavimo terminui (pagal dabartinius planus – atitinkamai 2050 m. ir 2067 m.), turi būti pasirengta galutiniam radioaktyvių atliekų sutvarkymui.
Strateginiuose dokumentuose numatyta, kad tuomet atliekos turės būti talpinamos į giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną mūsų šalies teritorijoje.
GA projekto ištakos siekia 2002-uosius, kuomet pradėtos vertinti galimybės šalinti branduolines atliekas, taigi šis procesas trunka net ilgiau nei 15 metų.
IAE ir Lietuvos geologijos tarnyba yra pasirašiusios ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį 2022 m. buvo atlikta potencialiai tinkamų vietų geologinių sąlygų analizė. Tyrimai tęsiami toliau, jie turėtų vykti iki 2047 m.
Įmonė jau dabar svarsto, kaip pratęsinės dabartinių saugyklų eksploatavimo laikotarpį, nes mes jau dabar pagal planą matome, kad giluminis atliekynas nebus pastatytas tuo momentu, kai reikės iškrauti iš saugyklų tas atliekas.
Tiksli vieta bus patvirtinta tik nustačius, kad atliekyno įrengimas neturės neigiamo poveikio visuomenei ir aplinkai, kaip numato Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos reikalavimai ir taisyklės.
Projektavimas vyks tik 2048-2057 m., statyba – 2058-2067 m. Nuo 2068 m. iki 2074 m. bus perkeliamos atliekos. Atliekynas bus uždaromas, šachtas užpildant bentonitu arba kitomis sandariomis medžiagomis, tik 2075-2079 m.
Parduoti nepavyko dėl objektyvių priežasčių
IAE tikrai bandė parduoti nepanaudotą branduolinį kurą Prancūzijai ir Rusijai. Nuo 2010 m. nebeveikiančiai ir uždaromai jėgainei ieškant vietos būsimam giluminiam atliekynui, buvo bandoma parduoti jos nepanaudotą branduolinį kurą Prancūzijai ir Rusijai, tačiau bandymai baigėsi nesėkme.
Taip lapkričio 19-ąją Seimo Audito komiteto posėdyje teigė Energetikos ministerijos Branduolinės energetikos politikos grupės patarėja Patricija Ceiko.
Pasak jos, jėgainė siūlė parduoti nepanaudotą kurą perdirbti Prancūzijos įmonei, tačiau ši atsisakė pirkti.
„Kreiptasi į vieną pažangiausių įmonių, Prancūzijos įmonę, kuri galėtų tai padaryti (perdirbti branduolinį kurą – red. past.). Prancūzai labai aiškiai pasakė „ne“, atsisakė priimti šitą kurą, jiems yra per brangu perdirbti atominės elektrinės receptūros kurą.
Kiekviename reaktoriuje gaminamas kuras pagal atskirą receptūrą ir buvo atsakyta, kad tai, kas buvo pagaminta Ignalinos atominei elektrinei, yra netinkama sudėtis pertvarkyti šitą kurą Prancūzijoje“, – kalbėjo patarėja.
IAE vadovas Linas Baužys naujienų agentūrai BNS vėliau paaiškino, kad tokiai įmonei perdirbus kurą jį naudotų pati Prancūzija, tačiau po perdirbimo likus radioaktyvių atliekų jos būtų grąžintos Lietuvai.
Anot P.Ceiko, buvo deramasi ir su Rusija dėl nepanaudoto kuro atidavimo nemokamai, tačiau šios derybos sužlugo, kai 2022 m. pradėta plataus masto invazija į Ukrainą.
Vėliau ji BNS patikslino, kad pirmiausiai norėta nepanaudotą kurą Rusijai parduoti, tačiau šiai nesutikus pirkti vėliau buvo deramasi dėl jo grąžinimo nemokamai.
„Buvo bandoma atiduoti (nepanaudotą) kurą Rusijai net ir nemokamai, nes mums tai irgi būtų naudinga ir buvo pasiektas susitarimas. Buvo derinamos schemos, kaip šitas nepanaudotas branduolinis kuras bus vežamas iki Rusijos teritorijos.
Mes derėjomės su Latvija, nes šitas krovinys turi turėti ginkluotą palydą. Visa tai buvo daroma su Užsienio reikalų ministerija, bet viskas sustojo, nes prasidėjo karas Ukrainoje“, – komitete kalbėjo P.Ceiko, atsakydama į parlamentaro Artūro Zuoko klausimą dėl bandymų parduoti kurą Rusijai.
IAE atstovė spaudai Jolita Mažeikienė BNS informavo, kad panaudoto kuro jėgainėje yra 2,4 tūkst. tonų, o nepanaudoto – tik 8 tonos.
Kaip komitete sakė L.Baužys, įmonė buvo gavusi užduotį ieškoti šalies, kuriai galėtų parduoti nepanaudotą radioaktyvų branduolinį kurą. Tačiau, norint jį parduoti, reikėtų Rusijos, iš kurios kuras pirktas, sutikimo. Kurą pardavus jo nereikėtų dėti į giluminį atliekyną.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos vadovas Michailas Demčenko savo ruožtu pažymėjo, kad nepanaudoto branduolinio kuro perdirbti neverta dėl per mažo sodrumo.
Ministerijos patarėja P.Ceiko teigė, kad IAE svarsto ilgiau nei planuota naudoti dabartines laikinas atliekų saugyklas, nes giluminis atliekynas nebus pastatytas numatytu laiku.
„Įmonė (IAE – BNS) jau dabar svarsto, kaip pratęsinės dabartinių saugyklų eksploatavimo laikotarpį, nes mes jau dabar pagal planą matome, kad giluminis atliekynas nebus pastatytas tuo momentu, kai reikės iškrauti iš (laikinų – BNS) saugyklų tas atliekas“, – komitete teigė P.Ceiko.
Kaip rašė BNS, giluminio atliekyno vietą planuojama išsirinkti iki 2049 metų, kai bus atlikti potencialių vietų geologiniai tyrimai, o jo statybą norima užbaigti iki 2070 metų. Atliekynas bus pildomas iki 2084 metų ir uždarytas 2093 metais, o jo priežiūra truks dar 100 metų.
Sėja įtarumą ir nepasitikėjimą
Komentaras apie aklavietę, kurioje tariamai atsidūrė Lietuvos valdžia, „sugriovusi energetinę nepriklausomybę“, yra Rusijos propagandos mėgstamas naratyvas, ypač aktyviai platintas mūsų šaliai atsijungiant nuo vadinamojo BRELL žiedo.
Taip pat skaitykite: Apgavo net eksparlamentarą: ar tikrai prieš atsijungimą nuo BRELL neveikė degalinė?
Taip pat skaitykite: Siūlo ruoštis lyg karui: kaip iš tiesų vyks atsijungimas nuo elektros žiedo BRELL?
Taip pat skaitykite: Melagienos apie BRELL nesiliauja: pasipiktino net IAE ir „Mažeikių naftos“ uždarymu
Tuomet aiškinta, esą Lietuvai kartu su Latvija ir Estija atsijungus nuo Rusijos tinklo ir sinchronizavusis su Europos sistema gresia elektros tiekimo sutrikimai, o jos kainos šoks į viršų.
Panašia dezinformacija siekiama bauginti, stiprinti įtarumą, nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą valdžia, provokuoti ginčus ir protestus, todėl pasitelkiama emocinga retorika, vartojami žodžiai „slapta“ ir vaizdingi, stiprūs epitetai.
Kartu bandoma silpninti visuomenės pasitikėjimą ekspertais, skleisti naratyvą, esą Vakarai kenkia Lietuvai, daryti įtaką politiniams sprendimams dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės.
15min verdiktas: iš dalies melas. Informacija įraše interpretuojama tendencingai. Ką daryti su jos įrenginiais ir radioaktyviosiomis atliekomis, yra nuspręsta ir įvairūs projektai įgyvendinami, tačiau 15 metų yra per trumpas laiko tarpas išardyti atominę jėgainę – tam prireiks dešimtmečių. IAE tikrai bandė parduoti nepanaudotą branduolinį kurą, tačiau Prancūzija jo atsisakė, nes būtent šį kurą perdirbti būtų per brangu. Rusija jį būtų perėmusi, tačiau derybos nutrūko dėl prasidėjusio karo Ukrainoje.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
