Muitą pakėlė iki 104 proc.
Balandžio pradžioje D.Trumpas paskelbė apie JAV įvedamus daugybę muitų importuojamai kitų šalių produkcijai.
Keletui šalių pažadėta taikyti bazinį tarifą – 10 proc., Europos Sąjungai – dvigubai didesnį. Kai kurioms kitoms šalims – dar didesni (24 proc. – Japonijai, 46 proc. – Vietnamui ir pan.)
Po šios žinios per pasaulio akcijų rinkas nusirito nuosmukio cunamis. Kai kurie JAV akcijų indeksai įžengė į vadinamąją meškų rinką. Taip apibūdinamas laikotarpis, kai fiksuojamas ilgalaikis akcijų ar kitų finansinių priemonių kainų kritimas.
Taip pat skaitykite: Donaldo Trumpo muitams sudrebinus akcijų biržas, imta kalbėti apie „meškų rinką“: kas tai yra?
Be 20 proc. tarifo, kuris jau kovą buvo taikomas Kinijai, paskelbta apie papildomus 34 proc. Pekinui atsakius analogišku mokesčiu, D.Trumpas įvedė dar vieną – 50 proc. muitą. Kitaip tariant, bendras tarifas į JAV importuojamai Kinijos produkcijai kone padvigubės iki 104 proc.
Trečiadienį vakare Lietuvos laiku situacija vėl pasikeitė: prezidentas pranešė, kad bendras tarifas Kinijai dar padidintas – iki 125 proc., o kai kurioms valstybėms naujų muitų taikymas bus atidėtas 90 dienų.
Dar pirmadienį vienas „Facebook“ vartotojas paskelbė visai kitokią naujieną apie Kiniją: „Dolerinė sistema žlunga!!
Šiandien Kinija sujungė 16 pasaulio šalių į vieną atsiskaitymo sistemą, apeinant JAV dolerį ir SWIFT.
Nauja skaitmeninė tarpusavio atsiskaitymo sistema nuo šiandien aptarnauja 38 proc. pasaulinės prekybos. Piniginis vienetas – skaitmeninis Kinijos juanis. Pavedimai vyksta per 7 sekundes, pavedimų kaina sumažėjo 98 proc.“
Tačiau jokiose patikimose žiniasklaidos priemonėse ar kitur internete pranešimų apie šį Pekino žingsnį nėra.
Susitarė net su ECB
Kai ką panašaus finansų sistemoje Kinija tikrai daro. Jos centrinis bankas yra sudaręs ne vieną dvišalį valiutų apsikeitimo susitarimą su įvairiomis valstybėmis.
Vieną tokį susitarimą Kinijos liaudies bankas 2019 m. balandžio 29 d. sudarė su Urugvajaus centriniu banku. Trečias susitarimas tąmet – spalio 25 d. – buvo pasirašytas (tiksliau, pratęstas anksčiau sudarytas) su Europos centriniu banku (ECB).
Šiemet vasario vidury Kinijos vyriausybė paskelbė, kad centrinis bankas dvišales valiutų apsikeitimo sutartis yra pasirašęs daugiau nei su 40 užsienio centrinių bankų arba pinigų valdymo institucijų.
Tuo metu jau galiojo 31 dvišalis valiutų apsikeitimo susitarimas, kurių bendra suma buvo maždaug 4,16 trln. juanių (beveik 513 mlrd. eurų), pranešė naujienų agentūra „Xinhua“.
Dvišaliai valiutų apsikeitimo sandoriai yra finansavimo susitarimai, pagal kuriuos vienos šalies centrinis bankas gali iškeisti savo valiutą į kitą.
Apsikeitimo fondai gali būti naudojami dvišalei prekybai ir investicinei veiklai remti, padėdami sutaupyti valiutos keitimo išlaidas ir sumažinti valiutos kurso riziką.
Naudingi, bet kam labiau?
Šie susitarimai yra daugiau nei finansiniai sandoriai. Jie yra dalis platesnės vizijos, kuria siekiama sukurti naują pasaulinę finansinę tvarką su ženminbi juaniu centre.
Jau pernai kovą Kinijos liaudies bankas skelbė toliau skatinsiantis valiutų apsikeitimo sandorius ir stiprinsiantis bendradarbiavimą pinigų srityje su Azijos ekonomikomis, kad išlaikytų regiono finansinį stabilumą.
Dvišaliai valiutų apsikeitimo sandoriai yra finansavimo susitarimai, pagal kuriuos vienos šalies centrinis bankas gali iškeisti savo valiutą į kitą.
Šie apsikeitimo sandoriai gali palengvinti prekybą ir investicijas, kartu yra naudingas pasaulinio finansinio saugumo tinklo papildymas. Taip, anot naujienų agentūros „Reuters“, banko valdytojo Panas Gongshengas tuomet kalbėjo kasmečiame Boao forumo Azijai susirinkime.
„Dvišaliai valiutų apsikeitimo sandoriai gali suteikti skubią likvidumo paramą, kai tarptautinėse finansų rinkose vyksta neramumai, o kai kurių šalių bankai patiria krizes“, – pažymėjo jis.
Pasak banko vadovo, Kinijos dvišaliai valiutų apsikeitimo sandoriai su pasirinktomis šalimis buvo svarbi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovaujamo tarptautinio pagalbos paketo dalis.
Valiutų apsikeitimo strategija plečia Kinijos finansinę įtaką, sukurdama kitų valstybių ekonominę priklausomybę. Nors susitarimai suteikia likvidumo sunkumus patiriančioms ekonomikoms, jų neaiškios sąlygos suteikia Pekinui įrankį spausti gavėjus.
Ribotas jos valiutos konvertuojamumas, politinės sąlygos, susijusios su apsikeitimo sandoriais, ir didėjantis susirūpinimas dėl skolos įstrigimo verčia abejoti šios strategijos, kaip dolerio alternatyvos, patikimumu.
JAV spaudžia Argentiną atsisakyti susitarimo
Tarp šalių, kurios yra sudariusios susitarimą, yra Argentina. Ji planavo pasinaudoti kelių milijardų dolerių išmokomis iš TVF, kad grąžintų Kinijai dalį pinigų, kuriuos ji pasiskolino per valiutos apsikeitimo liniją, praėjusiais metais pranešė „Reuters“.
JAV spaudžia Argentiną atsisakyti šio susitarimo su Kinija, paskelbta šiomis dienomis. Vašingtono parama Buenos Airių deryboms su TVF esą priklausys nuo prezidento Javiero Milei atsitolinimo nuo Pekino, ypač nutraukiant valiutos apsikeitimo susitarimą.
D.Trumpo specialusis pasiuntinys Lotynų Amerikai Mauricio Claveris Carone jį apibūdino kaip sąjungininką, tačiau pabrėžė, jog Vašingtono prioritetas yra užtikrinti, kad bet koks naujas TVF susitarimas „nesustiprintų Kinijos pozicijų“ Argentinoje.
„Norime, kad baigtųsi Argentinos turima garsioji kredito linija su Kinija“, – teigė pasiuntinys ir valiutų apsikeitimo susitarimą pavadino prievartavimu. Esą kol galios šis dokumentas, Pekinas visada galės plėšti Argentiną.
Argentinai šis susitarimas yra labai svarbus, nes suteikia šalies centriniam bankui prieigą prie ženminbi juanių, kuriuos galima konvertuoti į dolerius, taip sustiprinant užsienio atsargas ir vyriausybės galimybes grąžinti paskolas kreditoriams, įskaitant TVF.
Turint omenyje šios šalies finansinio nestabilumo istoriją ir ribotą prieigą prie tarptautinių rinkų, valiutų apsikeitimo susitarimas su Pekinu buvo esminė finansinė priemonė. Pasirašyta 2009 m., ji buvo kelis kartus atnaujinta ir išplėsta.
Dabartinis susitarimas, atnaujintas 2024 m. birželį po kelis mėnesius trukusio netikrumo, vertas maždaug 5 mlrd. JAV dolerių ir galioja iki 2026 m. liepos. Be jo Buenos Airės susidurtų su dar didesniu spaudimu rezervams, kai ekonominės sąlygos tebėra nestabilios, pažymėjo „Reuters“.
Pietų Amerikos šalis jau seniai kenčia nuo nuolatinio fiskalinio deficito ir stiprios priklausomybės nuo užsienio skolos, taip sukurdama infliacijos ir valiutos devalvacijos ciklą.
J.Milei vyriausybė skubiai ieško naujų lėšų finansų sistemai stabilizuoti, centrinio banko kapitalui atkurti ir ilgainiui panaikinti ilgalaikę valiutos kontrolę. Argentina, jau dabar didžiausia TVF skolininkė, derasi dėl 20 mlrd. dolerių paskolos iš fondo pagal naują 10 metų programą. Vašingtono parama yra labai svarbi, nes Amerika yra didžiausia TVF akcininkė ir turi lemiamą įtaką priimant svarbius sprendimus.
15min verdiktas: melas. Kinija jau seniai sudarinėja dvišalius valiutų apsikeitimo susitarimus su įvairiomis valstybėmis (iki šių metų vasario jų buvo pasirašyta daugiau nei 40). Bet pastarosiomis dienomis ji nesujungė 16 pasaulio šalių į vieną atsiskaitymo sistemą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
