„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič 15min informavo, kad 2024 metais buvo 4673 žmonės, kurie pasiekė pensinį amžių ir turėjo minimalų stažą senatvės pensijai gauti, bet nesikreipė dėl senatvės pensijos skyrimo.
Tarp jų yra ir tokių, kuriems dar nepraėjo 12 mėnesių terminas nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos bei žmonių, kurie pateikė prašymus atidėti pensijos mokėjimą.
„Apie 1,4 tūkst. iš šių žmonių nesikreipė dėl pensijos skyrimo ilgiau nei metus – vidutiniškai apie 10 metų“, – informavo M.Kožič.
Tokie gyventojai dalį jiems priklausančios senatvės pensijos praras. Jei žmogus kreipėsi vėliau nei jam sukako senatvės pensijos amžius, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, bet ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo gavimo dienos.
Kitaip tariant, jei žmogus kreipėsi pavėlavęs pusantrų metų, 6 mėnesius jam priklausančios pensijos jis negaus.
Vieni serga, kiti nepastebi
Pasak M.Kožič, žmonės nesikreipia dėl pensijos skyrimo dėl įvairių priežasčių: pavyzdžiui, gyvena ir dirba kitoje šalyje, kur senatvės pensijos amžius yra didesnis, todėl neatkreipia dėmesio, kad Lietuvoje jau sulaukė senatvės pensijos amžiaus. O dalis žmonių laiku nesikreipia dėl pensijos, kadangi serga, ilgai guli ligoninėje.
„Yra atvejų, kad dėl pensijos skyrimo nesikreipia žmonės esantys laisvės atėmimo vietose“, – aiškino „Sodros“ atstovė.
Pasak M.Kožič, siekiama, kad ateityje visos išmokos ir pensijos būtų pervedamos automatiškai, be papildomo žmogaus prašymo, tačiau šiuo metu senatvės pensijai apskaičiuoti ir paskirti būtina pateikti prašymą.
„Daugelis į pensiją išeinančių žmonių turi stažo iki 1994 metų, o to laikotarpio informacija apie apdraustuosius dar nėra suskaitmeninta. Todėl žmonės patys turi pateikti „Sodrai“ darbo knygeles ar kitus dokumentus, įrodančius stažą iki 1994 metų, kad skiriant pensiją būtų įvertinti visi jų darbo laikotarpiai. Pateikdamas prašymą, žmogus taip pat nurodo, į kokią sąskaitą pageidauja gauti pinigus“, – kodėl reikalingas prašymas paaiškino „Sodros“ patarėja komunikacijai.
Tuo pačiu Lietuvoje gyventojai turi galimybę teikti oficialų prašymą ir atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą. Tai – vienas iš būdų pasididinti pensiją, nes tokiu atveju senatvės pensija padidinama 8 procentais už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams.
„Sodra“ informuoja, kad Valstybinio socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo, o ne kaupiamuoju principu, todėl gavėjams neišmokėti pinigai lieka „Sodros“ biudžete ir naudojami įstatymų numatytoms išmokoms.
Seime – iniciatyva tvarką keisti
15min jau rašė, kad Seimo narys, demokratas Linas Kukuraitis įžvelgia spragą ir siūlo pensijų didinimo modelį taikyti visiems gyventojams, atsisakant oficialaus prašymo atidėti pensiją.
PLAČIAU SKAITYKITE: Seime – nauja idėja: pavėlavusių kreiptis dėl pensijos lauktų gera žinia
Dėl šios priežasties L.Kukuraitis siūlo atsisakyti išankstinio prašymo atidėti senatvės pensijos skyrimą laikant, kad tais atvejais, kai asmuo įgijo teisę gauti senatvės pensiją, bet dėl jos skyrimo kreipėsi praėjus daugiau nei 12 mėnesių, jis pageidauja atidėti senatvės pensijos skyrimą – tokiam asmeniui pensija taip pat didėtų po 8 proc. už atidėtus metus.
Tiesa, L.Kukuraitis siūlo, kad asmuo atitiktų kelis reikalavimus – pavyzdžiui, būtų įgijęs bent minimalų stažą senatvės pensijai skirti dirbdamas Lietuvos ar kitose Europos Sąjungos įmonėse ir įstaigose.
Kitas siūlomas apribojimas – atidėta pensija nebūtų didinama, jei asmuo tuo metu gavo kitos rūšies pensiją (negalios, netekto darbingumo (invalidumo), maitintojo netekimo, ištarnauto laiko ir pan.) arba, jei asmuo buvo praradęs teisę gauti senatvės pensiją.
