Gruodžio 9 d. vykusiame Saugumo tarybos posėdyje A.Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos valdžia yra pasirengusi grąžinti Lietuvos sunkvežimius, įstrigusius Baltarusijoje.
Tačiau tai esą bus padaryta tik tuomet, kai Vilnius kompensuos „Minskui padarytus nuostolius“.
Tarp A.Lukašenkos įvardintų „nuostolių" – 17 Lietuvoje konfiskuotų Baltarusijos gaisrinių automobilių, kurie buvo siunčiami parduoti į Zimbabvę, sankcionuota sanatorija „Belarus“ Druskininkuose, ir 30 proc. „Belaruskalij“ akcijų paketas Klaipėdos jūrų krovinių terminale.
Derybos iš jėgos pozicijų?
Šie minėti A.Lukašenkos pareiškimai nuskambėjo tuomet, kai Lietuvoje paskelbta ekstremalioji padėtis dėl masiškai leidžiamų kontrabandinių balionų iš Baltarusijos, viešai svarstoma galimybė konfiskuoti Baltarusijos turtą Lietuvoje.
Savo ruožtu Baltarusijos užsienio reikalų ministerija skundėsi dėl Lietuvos atsisakymo tiesiogiai derėtis.
Vieno „Radijo Svoboda“ analitikų Valerijaus Karbalevičiaus teigimu, tokį A.Lukašenkos elgesį „nulemia jo įprotis derėtis iš jėgos pozicijų“.
„Per bet kurį konfliktą Lukašenka mėgsta eskaluoti situaciją. Jis labai bijo pasirodyti silpnas. Net ir tada, kai tai politiškai nelogiška, jis demonstruoja jėgą“, – sakė V.Karbalevičius ir pridūrė, kad, ko gero, Lukašenka mano atradęs silpnąją Lietuvos vietą – Lietuvos visuomenėje vykstančius ginčus dėl konflikto su Baltarusija. Lukašenka bando pasiųsti žinutę paprastiems lietuviams ir verslui: „Mes elgiamės su jumis gerai, tai jūsų valdžia yra bloga.“
Ekspertas priminė, kad A.Lukašenka tokios taktikos laikosi ne pirmą kartą.
Pavyzdžiui, jis sveikina „nedraugiškų“ šalių piliečius su nacionalinėmis šventėmis, tačiau ne jų vadovus.
Pasak V.Karbalevičiaus, šis metodas dabar atgijo dėl Lietuvos vežėjų protestų, kai jų transporto priemonės įstrigo Baltarusijoje.
„Panašiai ir oro keleiviai reiškia nepasitenkinimą, kai dėl kontrabandą gabenančių balionų iš Baltarusijos laikinai stabdomi skrydžiai“, – pabrėžė analitikas.
Jis mano, kad eskalavimas skirtas sustiprinti Minskui derybinę poziciją galimo dialogo su JAV išvakarėse.
„Minskas laukia JAV delegacijos, Lukašenka tikisi šio vizito, – aiškino V.Karbalevičius. – Jis eskaluoja situaciją manydamas, kad Lietuva gali kreiptis pagalbos į Vašingtoną. Jei taip nutiks, Baltarusija kelia savo kainą. Tai įprasta konfliktuojančioms pusėms artėjant deryboms. Manau, šie finansiniai reikalavimai yra derybų proceso dalis.“
Ekspertas neatmeta ir kito motyvo – siekio gauti politinį pripažinimą iš Lietuvos.
Minsko „nuostoliai“: nuo gaisrinių automobilių iki sanatorijos
15min rašė, kad 2023 m. kovo 7 d. Klaipėdos jūrų uoste, Malkų įlankoje buvo konfiskuota 17 ugniagesių automobilių.
Sunkvežimiai buvo gabenami iš Baltarusijos į Zimbabvę, tačiau Lietuvos valdžia juos konfiskavo, nes juos pagamino bendrovė, kuriai taikomos ES sankcijos. Vėliau jie buvo parduoti aukcione.
Kaip „nuostolis“ įvardinama ir sankcionuota sanatorija „Belarus“ Druskininkuose.
2020 m. gruodžio 16 d. ES paskelbė trečiąjį sankcijų Minsko režimui paketą.
Druskininkuose veikianti sanatorija „Belorus“ į jį pateko todėl, jog jos veiklą kontroliavo Baltarusijos prezidento reikalų valdyba ir jai vadovaujantis įtakingas A.Lukašenkos režimo politikas Viktoras Šeimanas. Šiam politikui ES sankcijos įvestos dar nuo 2011 m.
2020 m. gruodžio 18 d., motyvuojant įvestomis sankcijomis, bankas „Swedbank“ įšaldė sanatorijos „Belorus“ sąskaitas.
2022 m. kovo 7-ąją „Belorus“ gavo tuometinio sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pasirašytą raštą, draudžiantį toliau čia vežti ir gydyti vaikus iš Baltarusijos.
Po kelių dienų Seimas įvedė nepaprastąją padėtį, kuria buvo sugriežtintas vizų režimas, – Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nutarta nebeišduoti Lietuvos vizų, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija (URM).
Baltarusijos valdžia ėmė reikalauti, kad sergantiems vaikams bei juos lydintiems tėvams ar pedagogams būtų taikomos vizų išdavimo tvarkos lengvatos.
URM atstovai atkreipė dėmesį, kad sanatorijos „Belorus“ veiklos apribojimus nulėmė nedraugiški Minsko veiksmai mūsų šalies atžvilgiu, o visus Lietuvos sprendimus, susijusius su šia sanatorija, Baltarusija panaudoja savo režimo propagandiniams tikslams.
„Belaruskalij“ akcijų paketas
Minėtame A.Lukašenkos reikalavimų sąraše atsidūrė ir 30 proc. „Belaruskalij“ akcijų paketas Klaipėdos jūrų krovinių terminale.
15min rašė, kad, galimai turima mintyje daugiau nei dešimtmečio senumo istorija, kuomet „Belaruskalij“ už 30 milijonų JAV dolerių įsigijo 30 procentų bendrovės „Birių krovinių terminalas“ (BKT) akcijų.
Dėl 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą ir Baltarusijos dalyvavimo joje, ES buvo pritaikytos sankcijos „Belaruskalij“ ir bendrovei priklausančios BKT akcijos buvo įšaldytos.
15min primena, kad Lietuva spalio 30-ąją sieną su Baltarusija mėnesiui uždarė su tam tikromis išimtimis, reaguodama į kontrabandinių balionų civilinei aviacijai keliamą grėsmę.
Vis dėlto, nuspręsta 10 dienų anksčiau, nei planuota, atverti sieną su Baltarusija.
Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų veikla buvo atnaujinta, tačiau nė vienas iš stovėjimo aikštelės Baltarusijoje vilkikas neišvažiavo iki šiol. Tai yra Minsko atsakas į sankcijas: lietuviški vilkikai yra sulaikyti. Taip pat A.Lukašenka nepaminėjo, kad už priverstinį vilkikų saugojimą, kad šie neva „nesimėtytų“ pakelėje, iš transporto kompanijų reikalaujama nemenko atlygio.
Didžioji dalis vilkikų nugabenta į specialias aikšteles, kur už kiekvieną stovinčią transporto priemonę ar puspriekabę imamas 120 eurų mokestis už dieną – nesumokėjus, Minskas mašinas grasina konfiskuoti. Lietuvos vežėjai teigia, kad kai kurie sumokėjo už neva saugojimą nemažas sumas, bet vilkikai vis tiek neišleidžiami.
