Kovo pabaigoje po beveik trejus metus trukusių derybų Europos Parlamentas atnaujino taisykles, kurios „suteikia didesniam skaičiui žlungančių bankų galimybę pasinaudoti pertvarkymo privalumais ir apsaugoti indėlininkus“. Naujuoju reguliavimu siekiama suvienodinti indėlių apsaugą visoje ES ir suteikti daugiau galių institucijoms valdyti krizes, ypač tais atvejais, kai bankai susiduria su sunkumais.
Vienas svarbiausių pokyčių – stiprinama indėlių garantijų sistema. Ji ir toliau užtikrins iki 100 tūkst. eurų apsaugą vienam indėlininkui viename banke, tačiau kartu numatoma papildoma apsauga su nekilnojamojo turto sandoriais susijusiems indėliams, kuri tam tikromis sąlygomis galės siekti nuo 500 tūkst. iki 2,5 mln. eurų. Be to, indėlių garantijų sistema įgyja aukščiausią prioritetą lėšų grąžinimo hierarchijoje, taip sustiprinant indėlininkų poziciją banko nemokumo atveju.
Reforma taip pat iš esmės keičia bankų krizių valdymo logiką – daugiau dėmesio skiriama ne likvidavimui, o pertvarkymui. Numatoma, kad ne tik dideli, bet ir maži bei vidutiniai bankai galės pasinaudoti pertvarkymo mechanizmais ir fondais, jei tai atitiks viešąjį interesą. Tam bankai turės užtikrinti, kad bent 8 proc. jų įsipareigojimų padengtų akcininkai ir kreditoriai, o tam tikrais atvejais galės būti pasitelkiamos ir indėlių garantijų sistemos lėšos.
Reforma taip pat iš esmės keičia bankų krizių valdymo logiką – daugiau dėmesio skiriama ne likvidavimui, o pertvarkymui.
Europos Parlamento pranešėjas Luděk Niedermayer pažymėjo, kad šie pokyčiai didina aiškumą ir saugumą: „Tai geriau apsaugos piliečius, mažas ir vidutines įmones ir savivaldybes, nes bus daugiau aiškumo, kaip bus elgiamasi su jų lėšomis banko žlugimo atveju.“
Efektyvesnis mažesnių bankų problemų sprendimas
Lietuvos bankas akcentuoja, kad viena svarbiausių reformos dalių – sudaryti sąlygas efektyviau spręsti mažesnių bankų problemas: „Naujuoju reguliavimu siekiama supaprastinti pertvarkymo mechanizmo taikymo sąlygas, kad jos taptų prieinamos ir mažesniems bankams, jei tai atitiks viešąjį interesą.“ Iki šiol tokie bankai dažnai būdavo likviduojami, nes neturėdavo pakankamų finansinių pajėgumų.
Svarbi naujovė – vadinamasis „finansų trūkumo užpildymo“ mechanizmas, kuris leis pasitelkti indėlių garantijų sistemų ar bendro pertvarkymo fondo lėšas, jei bankas pats negalės padengti visų nuostolių. Tačiau, kaip pažymi Lietuvos bankas, „prieiga prie šių mechanizmų bus ribota ir tik laikantis griežtų reikalavimų, siekiant išvengti galimos moralinės rizikos“.
Institucija taip pat išskiria prevencinių priemonių svarbą: „CMDI pakeitimai leis valstybėms narėms paprasčiau naudoti indėlių draudimo fondų lėšas prevencinėms ar alternatyvioms priemonėms – siekiant išvengti banko žlugimo arba užtikrinti, kad indėlininkai galėtų toliau naudotis savo lėšomis.“ Tai reiškia, kad krizės galės būti sprendžiamos dar prieš joms peraugant į sistemines problemas.
Vieningesnė sistema
Vertindamas indėlininkų apsaugą, Lietuvos bankas pabrėžia vieningumą ES mastu: „CMDI (Bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos, red.past.) pakeitimai užtikrina didesnį visų indėlių apsaugos harmonizavimą Europos Sąjungos lygiu“, taip pat išlaiko apdraustųjų indėlių aukščiausią prioritetą kreditorių hierarchijoje. Be to, naujos taisyklės suteikia aukštesnį prioritetą ir daliai neapdraustų indėlių, taip dar labiau sustiprinant jų apsaugą bankų nemokumo atveju.
Numatoma, kad valstybės narės naujas taisykles turės perkelti į nacionalinę teisę iki 2028 metų vidurio, o dalis nuostatų įsigalios anksčiau.
Europos Parlamento sprendimas, Lietuvos banko vertinimu, leidžia aiškiai matyti kryptį – finansų sistema Europoje stiprinama taip, kad krizės atveju pirmiausia būtų apsaugoti žmonės, jų santaupos ir pasitikėjimas bankais.
Aiškesnis mechanizmas
Pasitikėjimo faktorių akcentuoja ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Arūnas Burinskas. Ekonomistas pabrėžia, kad sistema nėra orientuota į visišką nuostolių kompensavimą, tačiau turi sumažinti finansinį smūgį gyventojams ir ekonomikai.
„Ši sistema nėra skirta pilnai restitucijai – ji labiau orientuota į neigiamų pasekmių sušvelninimą“, – aiškina jis. Indėliai ir toliau bus draudžiami iki 100 tūkst. eurų vienam indėlininkui viename banke, o didesnis reguliavimo vienodumas, anot ekonomisto, turėtų suteikti daugiau aiškumo ir pasitikėjimo gyventojams.
Indėliai ir toliau bus draudžiami iki 100 tūkst. eurų vienam indėlininkui viename banke.
Jo teigimu, iki šiol Europos Sąjungoje galioję teisės aktai valstybėms narėms paliko daug laisvės pačioms spręsti, kaip reguliuoti indėlių draudimą ir bankų žlugimo pasekmes. Dėl to skirtingose šalyse susiformavo nevienoda praktika, kuri ilgainiui pradėjo trukdyti bendros rinkos veikimui. „Vienos šalys šią sritį reglamentavo griežčiau, kitos – gerokai mažiau. Galiausiai paaiškėjo, kad tai trukdo vieningai rinkai“, – sako ekonomistas.
Pasak jo, naujosios taisyklės skirtos suvienodinti sistemą visoje ES ir užtikrinti aiškesnį mechanizmą, kaip būtų sprendžiamos bankų krizės. Pagrindinis tikslas – geriau apsaugoti indėlininkus, ypač mažesnių ir vidutinių bankų klientus, kartu mažinant poreikį naudoti viešąsias lėšas.
„Pagrindinė našta ir toliau gula ant akcininkų ir kreditorių. Tik po to įsijungia indėlių draudimo fondai, o valstybės lėšos naudojamos tik kaip paskutinė priemonė“, – pažymi A. Burinskas.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
