„Didžioji dalis tų investicijų, arba pinigų išleidimas bus Lietuvoje. Man atrodo, kad šiuo laiku, kada yra tam tikras toks finansinių resursų priėjimo prie jų trūkumas, tai suaktyvėjusi vidaus rinka, ji yra geras stimulas ekonomikai“, – Žinių radijui trečiadienį sakė J.Olekas.
„Tai tikrai manęs nejaudina, stebiu, kas darosi, bet galvoju, kad tai nebus kažkoks toks veiksnys, kuris pakenks mūsų ekonomikai“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą per pirmąjį lango etapą – sausio–kovo mėnesiais – iš kaupimo pasitraukė ir atsiėmė visas arba dalį lėšų apie 40 proc. sistemos dalyvių – apie 580 tūkst. žmonių, rodo BNS skaičiavimai, atlikti remiantis Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis.
Visas įmokėtas lėšas su investicine grąža atsiėmė apie 37 proc. sistemos dalyvių – 515 tūkst. žmonių, dar 65,4 tūkst. dalyvių pasitraukė iš sistemos dėl ligos bei artėjant pensijai arba atsiėmė 25 proc. lėšų, antradienį pranešė LIPFA.
Šioms grupėms jau išmokėta atitinkamai apie 2,9 mlrd. eurų ir 255,8 mln. eurų.
875 tūkst. dalyvių toliau kaupia sistemoje, o pensijų fonduose sukaupta suma siekia apie 6,2 mlrd. eurų.
Iki šiol antroje pakopoje kaupė apie 1,450 mln. gyventojų, o bendras jų sukauptas turtas siekė apie 10,6 mlrd. eurų.
BNS rašė, kad nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą – iki 2027 metų pabaigos – sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.
