Karo kamuojama Ukraina – ne paskutinė
Paveiksliukas pavadintas „Turtingiausios buvusios Sovietų Sąjungos valstybės“. Greta paaiškinta, kad jos išrikiuotos pagal BVP vienam gyventojui, atsižvelgus į perkamosios galios paritetą (angl. purchasing power parity).
Tai yra metodas, kuriuo naudojantis apskaičiuojamas skirtingų valiutų tarpusavio kursas ir, pašalinus kainų skirtumus, palyginamas šalių gyvenimo lygis.
Perkamosios galios paritetai rodo, kiek konkrečios šalies valiutos vienetų reikia, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, kurį galima įsigyti už kitos šalies bazinės valiutos vienetą arba už šalių grupės bendros išvestinės valiutos vienetą.
Čia nurodyta, kad šiemet Lietuvos BVP vienam gyventojui siekia 57 195 JAV dolerius (49 257 eurus trečiadienio kursu). Nuo jos gerokai atsilieka Estija (49 671 doleris arba 42 777 eurai).
Trečioje vietoje – Rusija, kur šis rodiklis tik vos mažesnis (49 383 doleriai arba 42 529 eurai). Ją seka Latvija (44 563 doleriai 38 378 eurai) ir Kazachstanas (44 446 doleriai arba 38 277 eurai).
Kitos buvusios SSRS respublikos išsirikiavusios taip: Baltarusija, Sakartvelas, Turkmėnistanas, Azerbaidžanas, Armėnija, Ukraina, Moldova, Uzbekistanas, Kirgizstanas, Tadžikistanas.
Šis paveiksliukas liepos 12 d. paskelbtas „Facebook“ puslapyje „Pavogtas Landsbergio šiferis“, skirtame „politinei satyrai ir kasdienėms šalies ir užsienio aktualijoms“.
Greta dar ironiškai pakomentuota: „liAndzbergis, Kubylius, Šetonyte išparceliavo lietuvele... Deve deve... (kalba netaisyta – red. past.).“
Panašu, kad skaičiai padarė įspūdį internautams – paveiksliuku pasidalijo daugiau nei 50 žmonių, 1 tūkst. po juo paspaudė „patinka“.
Pateikė paaiškinimą
Statistika pirmiausiai buvo pasidalyta kitur internete, tai rodo pačiame paveiksliuke matomas pavadinimas „Civixplorer“. Paveiksliukas diena anksčiau tikrai buvo paskelbtas „Facebook“ ir „Instagram“ puslapiuose tokiu pavadinimu. Čia jis sulaukė dar daugiau dėmesio.
„Kuri šalis gavo daugiausiai naudos iš SSRS žlugimo?“ – klausiama „Instagram“ paskyroje ir pateikiamas paaiškinimas anglų kalba.
Reitinge esą pirmauja dvi Baltijos šalys – Lietuva ir Estija, „lenkdamos net išteklių turtingą Rusiją“.
„Jų spartus perėjimas prie diversifikuotos, didelės vertės ekonomikos po 1991 m. – bankininkystės, IT ir prekybos su Europos Sąjunga (ES) – padidino gyvenimo lygį, – teigiama įraše. – Tuo tarpu Ukraina (20 999 doleriai, 18 099 eurai BVP vienam gyventojui – red. past.) atsilieka ne tik dėl karo nulemtų sutrikimų, bet ir dėl lėtesnių rinkos reformų bei priklausomybės nuo sunkiosios pramonės ir žemės ūkio.
Vidurinės Azijos respublikos, nuo Kazachstano iki Tadžikistano (6 048 doleriai, 5 213 eurai), atspindi spektrą: naftos ir mineralų eksportuotojams sekasi geriau, o neturinčioms priėjimo prie jūros, agrarinėms ekonomikoms sunku paversti išteklius plačios apimties gerove.
Šie skirtumai rodo, kaip valdymas, ES integracija, gamtos ištekliai ir ekonominė strategija formuoja rezultatus. Mažos populiacijos su atviromis, į paslaugas orientuotomis rinkomis nustelbia didesnes, nuo išteklių priklausomas valstybes – tai rodo, kad vien dydis ir galia negarantuoja turto, tačiau prisitaikymas ir institucinės reformos tai daro.“
Įrašo pabaigoje paaiškinta, kad šalys išrikiuotos pagal BVP vienam gyventojui, įvertinus bendrą šalies ekonominę produkciją vienam asmeniui ir pakoreguotą atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidų skirtumus tarp šalių.
Beveik siekia ES vidurkį
Ir ankstesnė, ir pastarųjų metų statistika patvirtina, kad Baltijos šalys, ypač Lietuva ir Estija, ekonomiškai yra kur kas geresnėje situacijoje nei kitos buvusios SSRS respublikos.
Bet ar tiesa, kad Lietuva yra aplenkusi net Estiją, su kuria nuo seno konkuruoja įvairiose srityse? Įvairiose duomenų bazėse galima rasti įvairių skaičių, bet daugumoje lentelių kaimynai mūsų šalį lenkia.
Pasaulio banko (PB) duomenimis, pernai BVP vienam gyventojui Lietuvoje ir Estijoje siekė atitinkamai 29 386 dolerius ir 31 170 dolerių (25 327 eurus ir 26 865 eurus).
Statistikos tinklalapis „Statista“ skelbia, kad Lietuvoje šis rodiklis siekė 27 150 eurų (kitur – 29 340 dolerių, 25 287 eurus), Estijoje – 28 740 eurų. Pagal šią diagramą, Latvija tikrai buvo prastesnėje situacijoje.
ES statistikos agentūra Eurostatas gegužę paskelbė, kad Lietuvos BVP augo sparčiau nei vidutiniškai Bendrijoje. Per metus jis paaugo 3,2 proc., o vidutiniškai ES – 1,4 proc. Estijos ekonomika per metus ūgtelėjo 1,2 proc.
2024 m. nominalus BVP (to meto kainomis) sudarė 77,9 mlrd. eurų.
Tačiau perkamosios galios standartais išreikšta BVP dalis vienam gyventojui buvo mažesnė nei ES vidurkis – pernai siekė 87 proc. jo ir buvo tokio pat dydžio kaip ir užpernai.
Aukščiausias indekso lygis užfiksuotas Liuksemburge (241 proc. vidurio). Airijoje šis rodiklis siekė 211 proc., Nyderlanduose – 135 proc., Danijoje – 128 proc., Belgijoje – 117 proc..
Lenkijos ir Estijos BVP dalis vienam gyventojui sudarė 79 proc. ES vidurkio.
Žemiausias indekso lygis nustatytas Bulgarijoje (66 proc.), Graikijoje (70 proc.), Latvijoje (71 proc.), Slovakijoje (75 proc.), Kroatijoje ir Vengrijoje (po 77 proc.).
Jokiose iš šių duomenų bazių nepateikti skaičiai, minimi socialiniuose tinkluose platinamame paveiksliuke. Bet juos galima rasti interneto enciklopedijoje „Wikipedia“ pateiktoje lentelėje.
Čia įrašyti kaip tik tie skaičiai, kurie iškėlė Lietuvą į buvusį SSRS respublikų sąrašo viršų: BVP vienam gyventojui šiais metais – 57 196 doleriai. Tai mūsų šalį iškėlė į 33 vietą tarp visų pasaulio valstybių. Estija su 49 671 doleriu yra 42-a.
Lentelėje nurodyta, kad šalys išrikiuotos pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozes šiems metams. Jas galima rasti TVF tinklalapyje. Reiškia, pateiktas skaičius nėra realus statistinis duomuo. Bet greta pateikti pernykščiai ir kiek ankstesni PB bei JAV Centrinės žvalgybos agentūros skaičiai patvirtina kiek geresnius Lietuvos rodiklius.
15min verdiktas: tiesa. Paveiksliuke matyti Tarptautinio valiutos fondo pateikti skaičiai apie BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui. Tiesa, tai tėra prognozė šiems metams, realūs duomenys bus paskaičiuoti vėliau.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
