Pasak „Nasdaq Vilnius“ biržos prezidento Gedimino Varno, geopolitinių įtampų sumažėjimas ir karo pabaiga taptų stipriu postūmiu Baltijos kapitalo rinkos aktyvumui. Šiuo metu, be išorinių veiksnių, rinkos gyvybingumą riboja ir menkas IPO (pirminių viešųjų siūlymų) skaičius bei ribotas listinguojamų įmonių spektras.
„2024 metais Latvijoje pritraukti du akcijų emitentai – „Eleving Group“ reguliuojamoje rinkoje ir „Kalve Coffee“ „First North“ rinkoje. Tuo tarpu nei Lietuvoje, nei Estijoje naujų akcijų emitentų neturėjome,“ – pažymi G.Varnas.
Tuo metu investuotojų dėmesys Lietuvoje vis dar labiausiai krypsta į obligacijas – pastaraisiais metais augusios palūkanų normos jas padarė patrauklesnes nei bet kada anksčiau. Vis dėlto, nepaisant šio atsigavimo segmente, bendra rinkos dinamika tebėra atsargi.
Kapitalo rinka – gyvybingos ekonomikos atspindys
ILTE veiklos plėtros tarnybos vadovė Inga Beiliūnienė pastebi, kad kapitalo rinka yra vienas iš kertinių sveikos ekonomikos ramsčių. Ji padeda verslui diversifikuoti finansavimo šaltinius, pritraukti ilgalaikį kapitalą, o investuotojams – atrasti patikimas investicines galimybes. Tokia rinka tampa alternatyva bankų kreditavimui ir prisideda prie ekonominio atsparumo stiprinimo.
„Kapitalo rinkos stiprina šalies konkurencingumą ir didina jos atsparumą išorės sukrėtimams. Kuo daugiau verslų geba savarankiškai pritraukti kapitalo, tuo mažiau priklausome nuo ciklinių bankų kreditavimo svyravimų. Be to, aktyvi kapitalo rinka siunčia signalą užsienio investuotojams, kad šalis yra stabili, skaidri ir patikima investicijų kryptis,“ – sako I.Beiliūnienė.
G.Varnas taip pat pabrėžia, kad išsivysčiusios kapitalo rinkos yra vienas iš pagrindinių ilgalaikio ekonomikos augimo variklių. Pasak jo, efektyviai veikianti birža padeda perskirstyti kapitalą iš mažai produktyvių sričių į pažangius, aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius. Be to, viešai listinguotos įmonės dažniausiai demonstruoja didesnį skaidrumą ir valdymo kokybę – tai ilgainiui naudinga visai ekonomikai.
„Nasdaq Vilnius“ biržos prezidentas taip pat atkreipia dėmesį, kad aktyvios kapitalo rinkos teikia naudą ne tik įmonėms, bet ir valstybei. Per kapitalo rinką valstybė gali efektyviau pritraukti finansavimą strateginiams projektams. Taip pat per biržą galima skatinti ir gyventojų investavimo įgūdžius, kas ilgainiui formuoja stipresnę vidurinę klasę, turinčią daugiau finansinio savarankiškumo.
Sistema dar neišnaudota
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) duomenimis, kapitalo rinkos vaidmuo ES ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo, tačiau Lietuvoje jos dalis BVP struktūroje vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. Pavyzdžiui, 2023 m. kapitalo rinkos kapitalizacija Lietuvoje sudarė apie 10 proc. BVP, kai Vakarų Europos šalyse šis rodiklis viršija 60–80 proc.
Tokie skirtumai rodo ne tik neišnaudotą potencialą, bet ir būtinybę kurti palankesnę ekosistemą kapitalui judėti – tiek per regulacines paskatas, tiek per švietimą ir tarpininkavimą tarp verslų bei investuotojų. ES ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo, tačiau Lietuvoje jos dalis BVP struktūroje vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.
Vienais svarbiausių iššūkių, pasak I. Beiliūnienės, išlieka informacijos trūkumas ir menkas finansinis raštingumas – tai stabdo tiek verslą, tiek gyventojus nuo aktyvesnio dalyvavimo rinkoje. Norint paskatinti proveržį, būtina nuosekli švietimo, viešumo ir konsultavimo politika.
„Šalyje būtina kurti aplinką, kuri skatintų verslus pasitikėti kapitalo rinkos priemonėmis kaip lygiaverte alternatyva tradiciniam skolinimuisi. Kapitalo rinka ne tik suteikia lankstesnes galimybes finansavimui, bet ir prisideda prie šalies investicinio patrauklumo didinimo bei ekonomikos stabilumo,“ – sako I. Beiliūnienė.
ILTE prisideda prie šio potencialo realizavimo praktiniais veiksmais. Institucija teikia ne tik paskolas ar garantijas, bet ir rizikos kapitalo investicijas, taip pat padeda įmonėms pasiruošti žingsniui į kapitalo rinką – nuo konsultavimo iki įtraukimo į vertybinių popierių biržą. Tokia pagalba ypač svarbi pirmą kartą kapitalo rinkose dalyvaujančioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios iki šiol neturėjo priemonių viešai siūlyti savo vertybinius popierius.
Potencialas – obligacijose ir startuoliuose
Per pastaruosius trejus metus Baltijos obligacijų rinka smarkiai išsiplėtė. Kaip pastebi Gediminas Varnas, obligacijų emisijų skaičius nuosekliai auga: 2023 m. buvo išleistos 32 emisijos, 2024 m. – jau 37, o 2025-aisiais vien per pirmąjį ketvirtį – 9.
G.Varnas pabrėžia, kad vienas iš esminių obligacijų rinkos suaktyvėjimo veiksnių – prieš kelerius metus išaugusios palūkanų normos, kurios padidino tradicinio skolinimosi kainą. Tokiu būdu obligacijų rinka tapo patrauklesne alternatyva, siūlančia konkurencingą pajamingumą, didesnį lankstumą įmonėms ir papildomus finansavimo kanalus.
Šiandien obligacijos vis dažniau tampa aktyvios prekybos objektu.
„Matome vis aktyvesnį įmonių siekį diversifikuoti kapitalo šaltinius, o obligacijos tampa vienu pagrindinių tam skirtų instrumentų,“ – pažymi jis.
Dėl augančio emisijų skaičiaus keičiasi ir investuotojų elgsena – anksčiau obligacijos būdavo laikomos iki išpirkimo, šiandien vis dažniau tampa aktyvios prekybos objektu. Toks likvidumo augimas rodo, kad ši rinka bręsta, o investuotojai pradeda ją matyti ne tik kaip saugų prieglobstį, bet ir kaip lanksčią portfelio dalį. Per metus ketvirtinė obligacijų apyvarta išaugo nuo 5 mln. iki 25 mln. eurų.
Kapitalo rinkos augimą skatina ir inovacijų sektorius. Vis daugiau dėmesio sulaukia startuoliai bei finansinių technologijų įmonės, kurios tampa vis patrauklesne investavimo kryptimi. Pasak G.Varno, IPO skaičių augimas ne tik pritrauktų kapitalą, bet ir stiprintų rinkos gyvybingumą bei likvidumą.
I.Beiliūnienė pastebi, kad didžiulis augimo potencialas slypi gilesnėje rinkos plėtroje – įtraukiant mažesnes įmones, valstybės valdomas bendroves, siūlant mokestines paskatas investuotojams ir didinant finansinių priemonių pasirinkimą.
„Kapitalo rinkų gilinimas sudaro sąlygas investuotojams efektyviau diversifikuoti savo portfelius, o įmonėms – pasiekti platesnį kapitalo šaltinių spektrą,“ – sako ji.
Skatinant IPO ir antrinių rinkų plėtrą, galima sukurti visavertę alternatyvią finansavimo infrastruktūrą.
ILTE veiklos plėtros tarnybos vadovė taip pat atkreipia dėmesį į mažų ir vidutinių įmonių įtraukimą į biržą. Pasak jos, būtina sukurti palankesnes sąlygas MVĮ listinguotis – tai atvertų joms realias galimybes pritraukti kapitalo viešai. Šiuo tikslu ILTE siūlo pagalbą įmonėms – kompensuoja dalį išlaidų, susijusių su akcijų ar obligacijų platinimu ir įtraukimu į vertybinių popierių biržą.
Nors dauguma įmonių vis dar renkasi bankų paskolas, Beiliūnienė įsitikinusi, kad skatinant IPO ir antrinių rinkų plėtrą, galima sukurti visavertę alternatyvią finansavimo infrastruktūrą. Tarptautinė patirtis rodo, kad tokie modeliai ypač sėkmingi, kai šalys aktyviai vysto alternatyvias rinkas, tokias kaip „First North“. OECD duomenimis, tai ženkliai padidina finansavimo prieinamumą, skatina inovacijas ir didina eksportuojančio verslo potencialą.
Valstybės ir verslo vaidmuo – laikas išdrįsti
Jei Lietuva nori išnaudoti kapitalo rinkos potencialą, reikalingas platesnis valstybės ir verslo įsitraukimas. I.Beiliūnienė pabrėžia, kad mokesčių paskatos investuotojams galėtų tapti stipriu postūmio faktoriumi. Taip pat itin svarbus finansinis švietimas bei praktinė informacija verslams, kaip įtraukti vertybinius popierius į biržą ir pritraukti kapitalą viešu būdu.
Verslai taip pat turi imtis iniciatyvos. Pasak I.Beiliūnienės, yra ir kitų galimybių nei banko paskola – tereikia daugiau domėtis, lankytis informaciniuose renginiuose, būti atviresniems alternatyviems finansavimo būdams.
Mokesčių paskatos investuotojams galėtų tapti stipriu postūmio faktoriumi.
Čia ILTE, kaip nacionalinis plėtros bankas, tampa strateginiu partneriu tiek valstybei, tiek verslui. ILTE finansuoja aukštos pridėtinės vertės projektus, prisideda prie ekonomikos transformacijos, skatina inovacijas, tvarumą, energetinį efektyvumą, dalyvauja infrastruktūros modernizavimo projektuose. Taip pat padeda verslui pritraukti privatų kapitalą, didina atsparumą ekonominiams sukrėtimams ir kuria ilgalaikę vertę visai šaliai.
Lietuvos banko duomenimis, tik apie 3 proc. šalies įmonių yra tiesiogiai pasinaudojusios kapitalo rinkos instrumentais. Tai rodo, kad potencialas didžiulis, tačiau tam būtinas proveržis mąstyme – nuo reakcijos į rinkos sąlygas link strateginio planavimo. Šiuo požiūriu, valstybės parama turi būti nukreipta ne tik į finansavimą, bet ir į ilgalaikės investicinės kultūros formavimą, o verslas – pasiruošęs žengti pirmą žingsnį.
