Ačiū Putinui?
Dažnai Kremliaus propagandą platinantis „Facebook“ vartotojas pasidalijo pastebėjimu, esą „po D.Trumpo telefoninio skambučio V.Putinui naftos kainos krito 30 proc.“. Įraše jis taip pat pavadino V.Putiną „įtakingiausiu pasaulio prezidentu“.
Tokiais teiginiais dalijosi ir kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės. Jose aiškinama, jog „Brent“ rūšies naftos kainos per kelias minutes po žinios apie JAV ir Rusijos prezidentų pokalbį telefonu krito žemyn.
Šie teiginiai prezidentų skambutį ir kritusias naftos kainas susieja be reikalo ir patogiai nutyli, jog kritusias kainas paaiškina kitos aplinkybės.
Kainos antradienį
Kaip rašė 15min, pirmadienį 120 dolerių už barelį ribą pasiekusios naftos kainos antradienį krito. Populiariausia „Brent“ rūšies nafta apie vidurdienį Lietuvos laiku jau kainavo 90 dolerių už barelį. Atsigavo ir akcijų rinkos.
Per akcijų prekybą Azijoje „Brent“ rūšies naftos kaina antradienį vienu metu buvo nukritusi žemiau 88 JAV dolerių už barelį, vėliau vėl šoktelėjo iki 94 JAV dolerio ir nuo to laiko svyravo: apie vidurdienį Lietuvos laiku buvo smuktelėjusi apie 9 proc. iki 90 JAV dolerių už barelį, apie 14 val. siekė 92 JAV dolerius.
Neaišku, ką konkrečiai cituotas „Facebook“ vartotojas turi omenyje, sakydamas, kad kainos krito 30 proc., ir kokiais skaičiavimais remiasi.
Jei paimsime aukščiausią pirmadienio kainą – 120 dolerių už barelį, tuomet 90 dolerių už barelį antradienį bus 25 proc. pigiau. Tačiau, skaičiuojant dienos vidurkį, matyti, jog kaina nuo pirmadienio krito apie 8-9 proc.
Naftos kaina svyruoja visą dieną, dėl to sunku nustatyti, kiek kainos krenta iškart po kokio nors konkretaus įvykio, ypač skambučio ar pasisakymo, kuomet Artimuosiuose Rytuose jau kone dvi savaites vyksta karas.
Visgi „CNBC“ skaičiuoja, kad naftos kainos per naktį smuko apie 10 proc. Tai jis sieja su D.Trumpo komentarais, jog karas Irane „beveik baigtas“.
Kodėl krito naftos kainos?
D.Trumpas pirmadienio vakarą paskambino V.Putinui. Jie aptarė situaciją Artimuosiuose Rytuose ir karą Ukrainoje. Tačiau, be Kremliui palankios rusų žiniasklaidos ir ją atkartojančių internautų, niekas nesiejo šio kainų kritimo konkrečiai su D.Trumpo skambučiu V.Putinui.
Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida kainų kritimą paaiškino D.Trumpo pareiškimais apie situaciją Artimuosiuose Rytuose.
Pirmadienio vakarą (vėlų vakarą Lietuvos laiku) D.Trumpas ne vieną kartą leido suprasti, esą karas Irane „beveik baigtas“.
Jis portalui „CBS News“ teigė: „Manau, kad karas yra beveik baigtas. Jie neturi laivyno, ryšių, neturi oro pajėgų. Jų dronai naikinami visur, taip pat ir jų dronų gamyba. Jei pažiūrėtumėte, jiems nieko nebeliko. Karine prasme nieko nebeliko.“
Kiek vėliau spaudos konferencijos metu jis teigė, esą visos Irano pajėgos sunaikintos, o JAV „padarė didelę pažangą“.
Kalbėdamas su žurnalistais D.Trumpas karą Irane pavadino „trumpalaike ekskursija“, nors ir nenurodė karo pabaigos termino.
JAV vadovas taip pat užsiminė apie galimybę atlaisvinti su naftos prekyba susijusias sankcijas tam tikroms šalims, siekdamas sumažinti spaudimą naftos rinkoms.
Jungtinės Valstijos šiuo metu taiko sankcijas, turinčias įtakos naftos prekybai, Iranui, Venesuelai, Rusijai, Sirijai ir Šiaurės Korėjai.
Nors konkrečiai neminėjo Rusijos, tai jis pareiškė po pokalbio su V.Putinu. Kaip pastebi laikraštis „The Guardian“, tai galėtų apsunkinti JAV pastangas nubausti Maskvą už karą Ukrainoje.
D.Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ taip pat rašė: „Jei Iranas imsis kokių nors veiksmų, kurie sustabdytų naftos tiekimą per Hormūzo sąsiaurį, Jungtinės Amerikos Valstijos jiems suduos dvidešimt kartų stipresnį smūgį nei iki šiol“.
Hormūzo sąsiauris – vienintelis jūros kelias į atvirą vandenyną iš naftos turtingų Persijos įlankos vietovių. Juo praplukdoma apie 20 proc. pasaulio naftos pasiūlos.
Teheranas anksčiau pareiškė, kad neleis eksportuoti „nė vieno litro naftos“ iš regiono, jei JAV ir Izraelio atakos tęsis.
Jis taip pat užsiminė, jog svarsto galimybę perimti sąsiaurio kontrolę tam, kad jis liktų atviras.
Būtent su šiais D.Trumpo pareiškimais daugiausia ir yra siejamas naftos kainų krytis.
Ekspertų vertinimai
Kaip pastebi britų visuomeninis transliuotojas BBC, JAV lyderio komentarai suteikė vilties, kad karas neužsitęs, ir „Brent“ naftos kaina vienu metu nukrito žemiau 84 dolerių už barelį.
Naftos ir dujų investicinės bendrovės „InterCapital Energy“ generalinis direktorius Alberto Bellorinas transliuotojui sakė, jog naftos kainų kritimas leido prekiautojams šiek tiek atsikvėpti, tačiau vis dar jaučiama didelė įtampa energetikos rinkose. Jo manymu, prekyba ir toliau liks nepaprastai nestabili, o kainos greičiausiai šoktels, jei konfliktas eskaluosis, ir kris, jei atrodys, kad jis slopsta.
Dubajuje įsikūrusios energetikos konsultacinės bendrovės „Qamar Energy“ generalinis direktorius Robinas Millsas su BBC kalbėjo apie Didžiojo septyneto (G7) aptartą pasiūlymą dėl strateginių naftos atsargų panaudojimo.
Jis situaciją taip pat siejo su D.Trumpo sprendimu dėl karo eigos: „Jei manote, kad karas baigėsi, kaip sako D.Trumpas, tuomet jų naudoti nereikia. Bet jei manote, kad neramumai tęsiasi, dabar yra laikas išleisti kiek naftos ir nuraminti rinką.“
Investicinės įmonės „Astris Advisory Japan“ strategijos vadovas Neilas Newmanas portalui „Euronews“ pripažino, kad rinkų atsigavimas akivaizdžiai susijęs su D.Trumpo komentarais. „Pradedame matyti šviesą karo tunelio gale“, – pastebėjo jis.
Finansų įstaigos ING strategai pažymėjo, jog pagrindiniai naftos atpigimo veiksniai yra D.Trumpo replikos ir G7 svarstymai dėl atsargų.
Tačiau, jų manymu, JAV lyderio žodžiai turės tik ribotą poveikį. Norint išlaikyti mažėjančias naftos kainas, rinkai reikės pamatyti, kad naftos tiekimas per Hormūzo sąsiaurį yra atnaujintas.
Taip pat vien tik paskelbimas apie G7 idėją dėl atsargų panaudojimo padėjo sumažinti kainas. Tačiau jų panaudojimas būtų laikina priemonė ir suteiktų tik laikiną atokvėpį.
Jie taip pat atkreipė dėmesį į D.Trumpo pasisakymą dėl sankcijų atleidimo ir svarstė, jog turima omenyje Rusija. Tačiau, anot jų, atsižvelgiant į tai, kad Rusija sugebėjo gana veiksmingai apeiti sankcijas, toks sankcijų sušvelninimas iš esmės nepadidintų tiekimo.
Kaip pažymi portalas „Euronews“, didelis dėmesys yra sutelktas į Hormūzo sąsiaurį. Iranas pagrasino pulti laivus, plaukiančius per sąsiaurį. Jei jis liktų uždarytas bent kelias savaites, naftos kaina galėtų pakilti iki 150 dolerių už barelį ar net daugiau.
Anot laikraščio „The Guardian“, nors rinkos teigiamai sureagavo į D.Trumpo kalbą, JAV prezidentas taip pat pateikė pastabų, leidžiančių manyti, kad konfliktas tęsis. Jis teigė: „Mes laimėjome daugeliu atžvilgiu. Bet to nepakanka.“
15min verdiktas: trūksta konteksto. D.Trumpo ir V.Putino skambutis nebuvo pagrindinė priežastis, kodėl krito naftos kainos. Analitikai ir žiniasklaida šį kritimą daugiausiai sieja su D.Trumpo pasisakymais apie esą greitai pasibaigsiantį karą. Taip pat įtakos turėjo ir G7 svarstymai išleisti strategines naftos atsargas, D.Trumpo grasinimai Iranui dėl Hormūzo sąsiaurio ir užuominos apie atleidimus nuo sankcijų. Visa tai įvyko panašiu metu, kaip ir D.Trumpo pokalbis su V.Putinu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
