„Vakarų bankų, įskaitant Pasaulio banką, statistika rodo, kad pagal perkamosios galios paritetą Rusija tapo ketvirtąja pasaulio ekonomika po JAV, Kinijos ir Indijos. Ir pagal tą patį kriterijų – didžiausia ekonomika Europoje“, – pareiškė S.Lavrovas.
Praėjusiais metais per metinę spaudos konferenciją Vladimiras Putinas kartojo panašų teiginį. Apibūdindamas ekonominę padėtį Rusijos Federacijoje, V.Putinas kalbėjo:
„Tarptautinės finansų ir ekonomikos institucijos Rusiją pagal ekonomikos apimtį ir perkamosios galios paritetą laiko pirmoje vietoje Europoje ir ketvirtoje vietoje pasaulyje.
Mus lenkia Kinija, Jungtinės Valstijos ir Indija. Pernai aplenkėme Vokietiją, o šiemet aplenkėme Japoniją. Tačiau tai nėra rodiklis, dėl kurio turėtume užmigti ir nusiraminti. Žinoma, kad ne.“
Jie abu kalbėjo apie vieną rodiklį – bendrojo vidaus produkto (BVP) apskaičiavimą pagal perkamosios galios paritetą (PGP).
Iš tiesų S.Lavrovas iš esmės sakė tiesą: Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Rusijos Federacijos PGP yra 3,48 ir ji pirmauja Europoje bei yra ketvirtoji pasaulyje.
Įdomu tai, kad praėjusių metų pabaigoje, kai apie šį rodiklį kalbėjo V.Putinas, jis buvo aukštesnis ir siekė 3,55.
-
Rusijos vyriausybė liūdnai konstatavo: ekonomikos augimas beveik visiškai sustojo
-
„Tai būtų smūgis“: Rusijai reikia sprendimų, kaip užlopyti milijardinę išlaidų skylę
-
Didžiausio Rusijos banko vadovas pasiuntė įspėjančią žinią Putinui
-
Pinigai karo katilui: Putinas pasisakė dėl mokesčių didinimo Rusijoje
-
Putinas atsisako tikėti Rusijos ekonomikos stagnacijos pradžia
Koks tai rodiklis?
Šis ekonominis rodiklis jau seniai yra vienas mėgstamiausių Rusijos valdžios, kuriuo ji nuolat remiasi, kaip savo ekonominių laimėjimų įrodymu.
Tačiau vargu ar tą galima vertinti kaip reikšmingą pasiekimą.
Perkamosios galios paritetas (angl. Purchasing power parity) yra metodas, kuriuo naudojantis apskaičiuojamas skirtingų valiutų tarpusavio kursas ir, pašalinus kainų skirtumus, palyginamas šalių gyvenimo lygis.
Perkamosios galios paritetai rodo, kiek konkrečios šalies valiutos vienetų reikia, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, kurį galima įsigyti už kitos šalies bazinės valiutos vienetą arba už šalių grupės bendros išvestinės valiutos vienetą.
Naudojantis perkamosios galios pariteto metodu, skaičiuojamas „Big Mac“ (populiaraus mėsainio pavadinimas) indeksas.
Lyginamos mėsainio kainos skirtingose šalyse. Daroma prielaida, kad homogeninių prekių kainos skirtingose šalyse turi būti vienodos.
Lietuvoje mėsainis kainuoja 2 eurus, o JAV 3 dolerius, taigi, pagal „BigMac“ perkamosios galios pariteto indeksą apskaičiuotas euro ir dolerio kursas būtų 2 eurai už 3 dolerius, arba 1,5 dolerio už 1 eurą.
Tačiau priešinant šį apskaičiuotą valiutos kursą su rinkos kursu, būtina įvertinti visas perkamosios galios pariteto taikymo išlygas ir ribotumus; jis neįvertina paklausos ir pasiūlos ypatumų ir skirtumų šalyse, neapima transportavimo išlaidų, kurios taip pat veikia kainą, ir netinka nekilnojamajam turtui.
Be abejo, šis kriterijus negali būti naudojamas ekonomikos būklei įvertinti.
Dėl ko jis netikslus?
Vargu ar patartina jį pasirinkti kaip pagrindinį ar, juo labiau, vienintelį.
Šis rodiklis tiksliausias ir todėl veiksmingiausias, kai lyginamos panašios ekonominės sistemos.
Priešingu atveju, jo tikslumas mažėja, o išvados, padarytos remiantis vien tik PGP, bus paradoksalios ir net absurdiškos.
Jei vertintume ekonomiką tik pagal šį rodiklį, susidarytų gerokai iškreiptas vaizdas, mat pagal jį Kinija yra pasaulio lyderė, neabejotinai aplenkusi JAV (19,68 prieš 14,75), o Egiptas (1,15) lenkia Šveicariją (0,43) ir Norvegiją (0,29), ir galiausiai Suomija (0,18) atsilieka nuo Etiopijos (0,23).
Kai ką nutylėjo
Tiek S.Lavrovas, tiek V.Putinas stengiasi apdairiai nutylėti kitą ekonomikos rodiklį – Bendrąjį vidaus produktą (BVP). Jis gerokai tiksliau atspindi skirtingą šalių ekonomikos padėtį.
Bendrasis vidaus produktas – galutinis visų šalies teritorijoje veikiančių ūkinių vienetų gamybinės veiklos rezultatas, išreikštas pinigais. Jis žymi, už kokią vertę per tam tikrą laikotarpį šalyje buvo sukurta prekių ir paslaugų ir yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos išsivystymo lygį rodančių rodiklių.
„World population review“ duomenimis, šiemet pagal BVP vienam gyventojui JAV vis dar užima pirmąją vietą pasaulyje (89,678 JAV dolerių). O Rusija (15,077) atsilieka ne tik nuo Didžiosios Britanijos (54,280) ar Vokietijos (57,914), bet ir nuo Estijos (33,225) bei Lietuvos (30,514).
Ekonomiką augino karas, bet ji jau stagnuoja
Galiausiai, patys rusų analitikai pripažįsta, kad nepaisant karo išpūstos ekonomikos, juntamas jos sulėtėjimas, nors jį bando neigti pats V.Putinas.
„Sberbank“ vadovas Germanas Grefas rugsėjo pradžioje pareiškė, kad antrojo ketvirčio Rusijos ekonomikos būklę „iš tikrųjų galima laikyti technine stagnacija“.
„Liepa ir rugpjūtis rodo gana aiškius simptomus, kad artėjame prie nulio“, – sakė G.Grefas. Vienas svarbiausių veiksnių, pasak „Sberbank“ vadovo, buvo aukšta Centrinio banko palūkanų norma.
Iš tiesų, „Rosstato“ duomenys rodo, kad Rusijos BVP pirmąjį 2025 m. ketvirtį, palyginti su paskutiniuoju 2024-ųjų ketvirčiu, sumažėjo apie 0,5 proc.
Antrąjį ketvirtį ekonomika, nors ir nežymiai, bet vis dėlto augo, taip per plauką išvengdama techninės recesijos (kai BVP krenta du ketvirčius iš eilės), kurios tikėjosi ekonomistai.
Vis dėlto metinis augimas pasirodė dar silpnesnis už tą, kurį prognozavo Rusijos centrinis bankas — institucija, paprastai linkusi teikti pesimistiškesnius vertinimus.
V.Putinas Rytų ekonomikos forumo plenarinėje sesijoje nesutiko su „Sberbank“ vadovo vertinimu, kad Rusijos ekonomikos būklę 2025 m. antrąjį ketvirtį galima laikyti „technine stagnacija“.
Kaip pastebi „Reuters“, praėjusiais metais Centrinis bankas pakėlė bazinę palūkanų normą iki 21 proc. — aukščiausio lygio nuo ankstyvųjų 2000-ųjų, siekdamas suvaldyti infliaciją.
Birželį norma buvo sumažinta iki 20 proc., o liepą — iki 18 proc. Kitas sprendimas dėl palūkanų bus priimtas rugsėjo 12 d.
Metinė vartotojų kainų infliacija liepą siekė 8,79 proc., sumažėjusi nuo 9,40 proc. birželį. Centrinis bankas tikisi, kad 2026 m. infliacija sulėtės iki 4 proc. tikslo.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Selektyviai parinktas vienas rodiklis neatspindi Rusijos ekonomikos augimo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
