Sekite 15min Google
Svarbiausia taisyklė: audra savaime neatleidžia nuo atsakomybės
Teisiniu požiūriu audra yra ne atsakingas asmuo, o faktinė aplinkybė. Todėl, pasak R.Joskaudienės, kiekvienu atveju reikia atsakyti į penkis klausimus:
1. Kam priklausė arba kieno buvo valdomas medis, pastatas, reklamos stendas ar kita konstrukcija?
2. Kas privalėjo tą objektą prižiūrėti?
3. Ar priežiūros pareiga buvo vykdoma tinkamai?
4. Ar žalą sukėlė išimtinai neįprastai stipri stichija, ar prie jos prisidėjo supuvęs medis, netvarkingas stogas, blogai pritvirtinta konstrukcija?
5. Ar pats nukentėjęs asmuo savo elgesiu neprisidėjo prie žalos atsiradimo arba jos padidėjimo?
Civilinio kodekso 6.263 straipsnis nustato bendrąją pareigą elgtis taip, kad savo veikimu ar neveikimu kitam asmeniui nebūtų padaryta žala. Atsakomybė gali kilti ir dėl neveikimo – pavyzdžiui, ilgą laiką nepašalinus akivaizdžiai pavojingo medžio arba nesutvirtinus pažeisto stogo.
Jeigu nuvirto medis, kas atsako?
1. Medis augo privačiame sklype
Želdynų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja želdynų ir želdinių savininkus bei valdytojus juos saugoti, tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti.
Todėl privataus sklypo savininkui atsakomybė, anot teisininkės, gali kilti, jeigu medis:
- buvo akivaizdžiai supuvęs, išdžiūvęs ar stipriai pasviręs;
- turėjo išlūžusių, pavojingų šakų;
- jau anksčiau buvo apgadintas audrų ar statybos darbų;
- dėl jo pavojingumo buvo gauta kaimynų ar specialistų įspėjimų;
- tačiau savininkas nesiėmė jokių veiksmų.
„Tokiu atveju vien teiginio „medį nuvertė vėjas“ gali nepakakti. Reikės vertinti, ar rūpestingas savininkas galėjo ir turėjo pavojų pastebėti bei pašalinti.
Vis dėlto, jeigu medis buvo sveikas, tinkamai prižiūrėtas ir nuvirto tik dėl išskirtinio, objektyviai neprognozuojamo stichijos poveikio, savininkas gali būti atleistas nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos. Tai kiekvienu atveju turi būti įrodyta, o ne tik deklaruota“, – aiškino R.Joskaudienė.
2. Medis augo savivaldybės teritorijoje
Savivaldybės organizuoja ir vykdo jų želdynų teritorijose esančių medžių apsaugą, priežiūrą, tvarkymą bei būklės stebėseną. Jos taip pat organizuoja želdinių priežiūrą vietinės reikšmės viešųjų kelių juostose ir kitose įstatymo nurodytose teritorijose.
Jeigu savivaldybė nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos, Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu žala gali būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto. Konkretaus darbuotojo kaltės įrodinėti nereikia, tačiau būtina nustatyti:
- konkretų neteisėtą veikimą arba neveikimą;
- realiai patirtą žalą;
- priežastinį ryšį tarp neveikimo ir žalos.
„Vien faktas, kad medis augo miesto teritorijoje, dar nereiškia, kad savivaldybė automatiškai privalės sumokėti. Savivaldybė nėra visų jos teritorijoje augančių medžių draudikė. Pirmiausia reikia nustatyti žemės statusą, medžio valdytoją ir konkrečias priežiūros pareigas“, – teigė R.Joskaudienė.
3. Medis augo daugiabučio kieme
Tai dažniausiai sudėtingiausia situacija.
Atsakingas, pasak teisininkės, gali būti:
- savivaldybė;
- valstybinės žemės patikėtinis;
- bendrija;
- daugiabučio administratorius;
- patalpų savininkai;
- pagal sutartį teritoriją prižiūrinti įmonė.
„Atsakymas priklauso nuo to, ar prie daugiabučio suformuotas žemės sklypas, kam jis priklauso, kas faktiškai valdo teritoriją ir ką nustato konkrečios savivaldybės teritorijų tvarkymo taisyklės bei administravimo dokumentai.
Todėl neteisinga iš karto teigti, kad už kiekvieną daugiabučio kieme nuvirtusį medį atsako tik administratorius arba tik savivaldybė. Kai priežiūros pareigas pažeidžia keli subjektai, gali būti taikoma ir solidarioji atsakomybė“, – nurodė teisininkė.
4. Medis užtvėrė gatvę ar kelią
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalis įpareigoja kelio savininką ar valdytoją:
- užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto ir pėsčiųjų eismui;
- prižiūrėti kelią bei jo infrastruktūrą;
- nedelsiant pašalinti pavojingas eismo kliūtis;
- o jeigu jų iš karto pašalinti neįmanoma – pavojingą vietą tinkamai pažymėti.
„Žala, atsiradusi dėl šių pareigų nevykdymo, gali būti atlyginama kelio savininko ar valdytojo. Tačiau ir čia atsakomybė nėra automatinė: jeigu medis nuvirto prieš kelias minutes ir atsakingas subjektas objektyviai dar negalėjo apie kliūtį sužinoti ar jos pašalinti, būtina vertinti realias reagavimo galimybes“, – sakė R.Joskaudienė.
Jei audra nunešė stogą, reklaminį stendą ar kitą konstrukciją
Kai žalą padaro ne medis, o pastato ar kitos konstrukcijos dalis – stogo danga, skarda, kaminas, fasado elementas, balkono dalis, reklaminis stendas, pastoliai ar kitas įrenginys – aktualus Civilinio kodekso 6.266 straipsnis.
„Pagal jį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo arba jų trūkumų, privalo atlyginti objekto savininkas ar valdytojas, nebent jis įrodo įstatyme nustatytas atsakomybę šalinančias aplinkybes.
Tai yra griežtesnė, nuo kaltės iš esmės nepriklausanti atsakomybė. Pavyzdžiui, jeigu nuo netinkamai prižiūrėto stogo atplėšta skarda apgadino kaimyno automobilį, statinio savininkui nepakaks vien pasakyti, kad „pūtė stiprus vėjas“. Reikės pagrįsti, kad konstrukcija buvo techniškai tvarkinga, tinkamai prižiūrėta, o padarinio nebuvo galima protingai numatyti ir išvengti“, – aiškino R.Joskaudienė.
Anot jos, svarbu, kad medis savaime nėra statinys, todėl medžių padarytos žalos atvejais CK 6.266 straipsnis paprastai netaikomas. Medžio atveju vertinama jo savininko ar valdytojo priežiūros pareiga, bendroji deliktinė atsakomybė ir, kai atsakovė yra savivaldybė, viešosios atsakomybės taisyklės.
Ar šiandienos audra yra nenugalima jėga?
Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nenugalima jėga apibrėžiama kaip neišvengiamos, nekontroliuojamos ir nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos.
„Tačiau teisiškai svarbu suprasti vieną dalyką:
Meteorologinis terminas „stichinis reiškinys“ ir teisinė sąvoka „nenugalima jėga“ nėra tapatūs“, – pabrėžė teisininkė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012 išaiškino, kad vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime. Jis gali būti pripažintas force majeure tik tada, kai jo stiprumas ar mastas yra toks neįprastas ir nebūdingas konkrečiai vietovei, kad protingas, rūpestingas asmuo tokio reiškinio negalėjo numatyti ir jam pasirengti.
Todėl net ir oficialiai stichiniu pripažintas vėjas savaime nepanaikina atsakomybės. Bus vertinama:
- koks vėjo greitis buvo būtent įvykio vietoje ir būtent tuo metu;
- kokia buvo medžio ar konstrukcijos būklė;
- ar buvo gauta išankstinių perspėjimų;
- ar savininkas arba valdytojas turėjo galimybę imtis prevencinių priemonių;
- ar žalą būtų sukėlęs ir tinkamai prižiūrėtas objektas.
„Sveiko medžio išrovimas išskirtinio stiprumo vėjo metu ir sutrūnijusio medžio nulūžimas per prognozuotą audrą teisiškai nėra tas pats“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Ką sako teismų praktika?
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-21/2012
„Daugiabučio kieme medis nuvirto ant automobilio. Apie pasvirusį ir galimai pavojingą medį savivaldybei buvo pranešta dar gerokai iki įvykio, buvo išduotas leidimas jį nukirsti, tačiau realių veiksmų nebuvo imtasi.
Teismas konstatavo, kad tiek savivaldybė, kuri nekontroliavo jai priklausančių pareigų vykdymo, tiek administratorius, kuris buvo prisiėmęs medžių priežiūros pareigą, neveikė taip, kaip privalėjo. Abiem subjektams pritaikyta solidarioji atsakomybė.
Praktinė išvada: ankstesni rašytiniai gyventojų pranešimai apie pavojingą medį gali tapti vienu svarbiausių atsakomybę pagrindžiančių įrodymų“, – komentavo R.Joskaudienė.
2025 m. byla Nr. e2A-302-886/2025
Ant automobilio nukrito daugiabučio kieme augęs medis. Atsakovės teigė, kad žalą sukėlė audra, kurios metu vėjo greitis buvo pasiekęs 19,6 m/s.
Tačiau nuotraukose ir vaizdo įrašuose buvo užfiksuota, kad medis nulūžo ties šaknimis, jo kamieno šerdis buvo patamsėjusi, sutrūnijusi ir trupanti. Teismas nusprendė, kad vėjas nebuvo pagrindinė medžio lūžimo priežastis, ir paliko nepakeistą sprendimą solidariai priteisti iš savivaldybės bei daugiabučio administratorės 3 582,07 Eur žalos atlyginimą.
Automobilis buvo pastatytas iš dalies ant vejos, tačiau teismas nustatė, kad medis dėl savo ilgio būtų jį apgadinęs ir tuomet, jeigu automobilis būtų stovėjęs leistinoje vietoje. Vadinasi, pats parkavimo pažeidimas neturėjo priežastinio ryšio su žalos atsiradimu.
Ar žala gali būti sumažinta dėl paties nukentėjusio elgesio?
Pasak teisininkės, taip, tačiau ne automatiškai.
Civilinio kodekso 6.282 straipsnis nustato, kad jeigu paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba ją padidino, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas gali būti atmestas.
Pavyzdžiui, gali būti vertinama, ar žmogus:
- paliko automobilį tiesiai po aiškiai pasvirusiu ir atitvertu medžiu;
- nepaisė konkretaus draudimo patekti į pavojingą teritoriją;
- jau žinodamas apie byrantį stogą ar fasadą sąmoningai paliko turtą pavojingoje vietoje;
- po įvykio nesiėmė protingų priemonių tolesnei žalai sumažinti.
„Tačiau vien bendro pobūdžio įspėjimas apie audrą ar pats automobilio pastatymas neleistinoje vietoje dar nereiškia, kad teisė į žalos atlyginimą prarandama. Būtina įrodyti, kad būtent toks elgesys realiai prisidėjo prie žalos“, – sakė R.Joskaudienė.
Pirmoji valanda po įvykio gali nulemti visą bylą
1. Pirmiausia pasirūpinkite saugumu
Jeigu medis ar konstrukcija kelia pavojų žmonėms, užtvėrė važiuojamąją dalį, remiasi į pastatą ar elektros laidus – skambinkite 112.
„Prie nutrūkusių elektros laidų nesiartinkite ir jų nelieskite. Ugniagesiai taip pat pabrėžia, kad ant elektros tinklų nuvirtę medžiai šalinami tik užtikrinus, jog linija nekelia pavojaus“, – patarė R.Joskaudienė.
2. Fotografuokite ir filmuokite prieš pašalinant medį
Užfiksuokite:
- bendrą įvykio vietą;
- tikslų medžio augimo tašką;
- kamieno lūžio vietą;
- šaknis ir kelmą;
- puvinį, ertmes, įtrūkimus;
- apgadintą automobilį ar pastatą;
- kelio ženklus ir automobilio stovėjimo vietą;
- aplinkinius medžius bei statinius;
- ant žemės likusias konstrukcijų dalis.
„Vien apgadinto automobilio nuotraukų gali nepakakti. Ginče svarbiausia gali tapti būtent medžio kamieno, šaknų ar atplėštos konstrukcijos būklė“, – teigė R.Joskaudienė.
3. Užrašykite tikslų laiką ir adresą
Išsaugokite:
- tikslią įvykio datą ir laiką;
- vietos adresą;
- liudytojų kontaktus;
- skambučio numeriu 112 informaciją;
- policijos ar ugniagesių registracijos numerį;
- vaizdo kamerų įrašus.
Pasak teisininkės, kamerų įrašų reikia paprašyti nedelsiant, nes jie dažnai saugomi tik ribotą laiką.
4. Nedelsdami informuokite draudiką
„Jeigu automobilis apdraustas KASKO, o namas ar kitas turtas – turto draudimu, apie įvykį praneškite draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
Iki draudiko apžiūros neatlikite remonto ir neišmeskite pažeistų dalių, išskyrus atvejus, kai būtini neatidėliotini saugos ar žalos mažinimo darbai. Tokius darbus išsamiai dokumentuokite.
Draudikui išmokėjus išmoką, jam gali pereiti teisė išmokėtą sumą susigrąžinti iš už žalą atsakingo asmens. Todėl, nepasitarus su draudiku, nereikėtų pasirašyti pareiškimų, kad „pretenzijų niekam neturite“. Toks atsisakymas gali apsunkinti draudiko reikalavimo teisę ir turėti įtakos draudimo išmokai“, – aiškino R.Joskaudienė.
5. Nustatykite tinkamą atsakovą
Reikia išsiaiškinti:
- kam priklauso žemės sklypas;
- kas valdo medį ar statinį;
- kas prižiūri teritoriją;
- ar sudaryta priežiūros sutartis;
- ar teritorija priskirta daugiabučiui;
- kas yra kelio ar gatvės valdytojas.
„Pretenziją netinkamam subjektui pateikęs asmuo gali prarasti daug laiko, o ginčo metu atsakovai dažnai mėgina atsakomybę perkelti vieni kitiems“, – aiškino teisininkė.
6. Prašykite išsaugoti priežiūros dokumentus
Raštu paprašykite savivaldybės, administratoriaus ar kito valdytojo išsaugoti ir pateikti:
- medžių inventorizavimo duomenis;
- būklės vertinimo dokumentus;
- apžiūrų aktus;
- gyventojų skundus ir pranešimus;
- medžių genėjimo ar kirtimo leidimus;
- teritorijos priežiūros sutartis;
- pavedimus rangovams;
- informaciją apie ankstesnius darbus.
7. Surinkite oficialius meteorologinius duomenis
„Ginče gali būti svarbu ne bendras pranešimas, kad „Lietuvoje siautėjo audra“, o tikslūs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys apie vėjo kryptį ir greitį konkrečiame regione bei konkrečiu laiku“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
8. Pagrįskite visą žalos dydį
Civilinio kodekso 6.249 straipsnis leidžia reikalauti ne tik pagrindinio turto remonto išlaidų. Priklausomai nuo aplinkybių, žala gali apimti:
- automobilio ar pastato remonto išlaidas;
- turto vertės sumažėjimą;
- transportavimo ir saugojimo išlaidas;
- laikino stogo uždengimo ar kitus avarinius darbus;
- medžio ar konstrukcijos saugaus pašalinimo išlaidas;
- turto vertinimo ir ekspertizės išlaidas;
- protingas išlaidas žalai sumažinti;
- įrodytas negautas pajamas.
Žalos dydis gali būti grindžiamas sąmatomis, sąskaitomis, turto vertinimo dokumentais, eksperto išvada, nuotraukomis ir kitais leistinais įrodymais.
Jeigu draudikas atlygino tik dalį žalos, iš atsakingo asmens gali būti reikalaujama neatlygintos dalies, įskaitant draudimo franšizę, jeigu nustatomos jo civilinės atsakomybės sąlygos.
Keturi dažniausi mitai
„Buvo audra, todėl niekas neatsako.“
„Netiesa. Audra turi atitikti visas nenugalimos jėgos sąlygas, o netinkama medžio ar statinio priežiūra atsakomybės gali nepanaikinti“, – pabrėžė teisininkė.
„Jeigu medis augo mieste, visada moka savivaldybė.“
Netiesa. Pasak R.Joskaudienės, reikia nustatyti žemės savininką, valdytoją ir subjektą, kuriam buvo pavesta konkreti priežiūra.
„Automobilis stovėjo neleistinoje vietoje, todėl kompensacija nepriklauso.“
Nebūtinai. Teisininkės teigimu, turi būti įrodytas priežastinis ryšys tarp netinkamo parkavimo ir žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.
„Draudimas išmokėjo pinigus, todėl įrodymai nebesvarbūs.“
Netiesa. Pasak R.Joskaudienės, draudikas gali pareikšti reikalavimą atsakingam asmeniui, o draudėjas privalo perduoti jam reikalingą informaciją ir įrodymus.
Esminė išvada
Audros padarytos žalos bylose paprastai laimi ne tas, kuris garsiausiai teigia, kad yra nukentėjęs, o tas, kuris laiku surenka įrodymus.
Atsakomybę, pasak teisininkės, lemia ne vien vėjo stiprumas, bet ir tai:
- kieno pareiga buvo prižiūrėti objektą;
- kokia jo būklė buvo iki audros;
- ar apie pavojų buvo žinoma;
- ar buvo galima imtis prevencinių veiksmų;
- ir ar pareigos nevykdymas realiai prisidėjo prie žalos.
„Jeigu šalia jūsų namų šiandien dar liko pasvirusių, įlūžusių ar pavojingų medžių, pažeistų stogų ar konstrukcijų, apie juos praneškite raštu, pridėkite nuotraukas, nurodykite tikslią vietą ir paprašykite užregistruoti pranešimą. Toks dokumentas gali ne tik padėti vėliau įrodyti atsakomybę, bet ir užkirsti kelią kitai nelaimei“, – teigė R.Joskaudienė.