Europos ekonomika išlieka pažeidžiamesnė nei JAV
„Gyvename itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Per pastaruosius penkerius metus patyrėme visą virtinę sukrėtimų – nuo pandemijos ir tiekimo grandinių sutrikimų iki vakcinų atsiradimo, vėliau sekusios energijos krizės ir karo Ukrainoje. Taip pat matėme infliacijos šuolį ir kainų piką, po kurio sekė centrinių bankų sprendimai. Galiausiai, naujausi geopolitiniai įvykiai vėl kelia nemažai iššūkių ir trikdo tiekimo grandines, įskaitant transportavimą“, – spaudos konferenciją teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis.
Naftos ir degalų kainoms pakilus į aukščiausią lygį per pastaruosius ketverius metus, „Swedbank“ ekonomistai kiek pablogino daugelio šalių ekonomikos augimo prognozes. Vis dėlto pabrėžiama, kad ilgiau užsitęsus konfliktui Vidurio Rytuose, kainų spaudimas ir neigiamas poveikis ekonomikai galėtų būti dar didesnis.
„Rinkos tikisi, kad tai bus trumpalaikis sukrėtimas. Tačiau sutrikimai gali tęstis daug ilgiau nei tiksis rinkos ir žada JAV administracija. Ta rizika išlieka. Irano revoliucinei gvardijai ir toliau tęsiant laivybos blokadą, antrąjį šių metų pusmetį galime pamatyti daug aukštesnes ne tik kuro kainas“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Dėl didesnės priklausomybės nuo importuojamų energijos išteklių Europos ekonomika, anot „Swedbank“ ekonomistų, išlieka pažeidžiamesnė nei JAV. Prognozuojama, kad JAV bendrasis vidaus produktas augs apie 2 proc., tuo metu euro zonos augimas bus maždaug perpus lėtesnis.
Vis dėlto dabartinė situacija, pasak N.Mačiulio, neprilygsta 2022 metų energetinei krizei. „Kol kas didžiausias poveikis buvo tik naftos kainoms, o gamtinių dujų kainos, nors ir padidėjusios, išlieka kelis kartus mažesnės nei buvo prieš ketverius metus. Dar svarbiau yra tai, kad elektros kainos visai nepadidėjo, tuo metu dėl pakankamos grūdų ir daugelio kitų maistinių žaliavų pasiūlos, jų kainos išlieka žemiausiame lygyje per pastaruosius penkerius metus“, – pabrėžė jis.
Atsižvelgdami į šias tendencijas, banko ekonomistai prognozuoja, kad infliacija euro zonoje neturėtų viršyti 3 proc., tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB) vis tiek imsis griežtesnės pinigų politikos.
„Nors aukštesnės palūkanų normos naftos kainų nesumažins, ECB infliacijos lūkesčius bandys valdyti bazines palūkanų normas šiemet pakeldamas du kartus, iki 2,5 procento. Vis tik tai turėtų būti trumpalaikė prevencinė priemonė, o mažėjant energijos kainoms, ECB jau kitais metais palūkanas vėl sumažins iki 2 procentų“, – prognozavo N.Mačiulis.
Lietuva išliks sparčiausiai auganti tarp Baltijos šalių
„Swedbank“ ekonomistas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs apie 3 proc. ir išliks sparčiausiai auganti tarp Baltijos šalių. Pasak jo, toks augimas nėra atsitiktinis.
„3 proc. per metus BVP didėja jau trečius metus iš eilės. Taip, šiemet mažmeninės prekybos augimą pakaitina gyventojų išleidžiamos ilgalaikės santaupos, bet matome ir besitęsiančias teigiamas tendencijas eksportuojančiuose sektoriuose“, – augimo veiksnius vardijo N.Mačiulis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pramonė demonstruoja išskirtinius rezultatus regione: „Lietuvos apdirbamoji gamyba šiemet pasiekė naujus rekordus, o nuo dešimtmečio pradžios yra padidėjusi 42 proc., kai tuo metu kitose Baltijos šalyse matome daugiau nei penkmetį besitęsiančią pramonės stagnaciją“, – sakė N. Mačiulis.
Vis dėlto, anot banko analitiko, Lietuva šiemet išsiskirs ir aukštesne infliacija – prognozuojama, kad ji viršys 5 proc. ir bus didžiausia tarp Baltijos valstybių.
„Lietuvoje kainos sparčiau auga ne tik dėl išorinių priežasčių – brangesnės naftos ir kuro – bet ir dėl kai kurių mokestinių pakeitimų bei sparčiai augančių darbo sąnaudų. Vis tik dviženklė infliacija kol kas negresia, o atlyginimų ir pensijų augimas lenkia kainų augimą “, – teigė N.Mačiulis.
Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet didės apie 8 proc., o kitais metais augimas kiek sulėtės – iki 7 proc., nors šias prognozes gali koreguoti spartesnis minimalios algos didinimas.
Pasak N.Mačiulio, pastaraisiais metais atlyginimai Lietuvoje augo sparčiau nei ekonomika. „Šiuo metu darbo užmokestis sudaro daugiau nei pusę BVP – tai yra aukščiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ilgainiui atlyginimų augimas turėtų labiau atitikti produktyvumo ir bendrą ekonomikos plėtrą, priešingu atveju gali išaugti nedarbas ir infliacija“, – teigė jis.
