Nedarbingumas: paaiškino, kada mokama 100 proc., o kada – mažiau?

Pasak teisininkės, vien nedarbingumo pažymėjimo nepakanka, jeigu „Sodrai“ nepateiktas prašymas skirti išmoką. Tai nėra teorinė problema: 2026 m. vasario 26 d. „Sodra“ paskelbė, kad per ankstesnius 12 mėnesių 4,3 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes gyventojai dėl jų nesikreipė.

Tačiau svarbu ne tik pateikti prašymą. Reikia žinoti, kas moka, nuo kokios sumos skaičiuoja ir dėl kokios priežasties tapote nedarbingi.

Kada gali būti mokama 100 proc.?

R.Joskaudienės teigimu, darbuotojui susirgus ar patyrus buitinę traumą, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su jo darbo grafiku, moka darbdavys. Išmokos dydis gali būti nuo 62,06 iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretus dydis priklauso nuo darbovietėje taikomos tvarkos.

„Vadinasi, 100 proc. nėra automatinė garantija kiekvienam darbuotojui ir visam sirgimo laikotarpiui. Pasitikrinkite darbo sutartį, jums taikomą kolektyvinę sutartį ir darbovietės apmokėjimo taisykles: kokia garantija nustatyta būtent jums? Jeigu numatyta mokėti 100 proc., verta patikrinti, ar taip ir apskaičiuota“, – aiškino ji.

Asmeninio archyvo nuotr./Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė

Pasak jos, vien sunki diagnozė, operacija ar ilgas darbo stažas savaime nesuteikia teisės į 100 proc. „Sodros“ ligos išmoką. Įstatyme procentai nustatyti pagal išmokos pagrindą, o ne pagal tai, kiek metų žmogus dirbo vienoje įmonėje.

Kokią dalį moka „Sodra“?

62,06 proc. – kai sergate patys arba patiriate buitinę traumą. „Sodra“ moka nuo trečiosios nedarbingumo dienos, skaičiuodama nuo kompensuojamojo uždarbio.

65,94 proc. – kai turite teisę į ligos išmoką dėl sergančio vaiko ar kito įstatyme numatyto šeimos nario slaugos. Šiuo atveju „Sodra“ moka nuo pirmosios nedarbingumo dienos. Slaugos išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo slaugomo asmens amžiaus, ligos ir kitų teisės aktuose nustatytų aplinkybių.

77,58 proc. – kai nedarbingumą lemia nelaimingas atsitikimas darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Išmoka mokama iš „Sodros“ lėšų nuo pirmosios nedarbingumo dienos. Ne 100 proc., o 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio.

77,58 proc. nuo pirmosios dienos mokama ir dėl draudžiamuoju įvykiu pripažintos profesinės ligos. Toks pats procentas taikomas ir atskiru donorystės atveju – kai žmogus tampa nedarbingas dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.

„Svarbu tai, kad šie procentai nėra tiesiog tokia pati paskutinio atlyginimo „į rankas“ dalis. Darbdavys skaičiuoja nuo vidutinio darbo užmokesčio, „Sodra“ – nuo kompensuojamojo uždarbio. Pastarasis paprastai nustatomas pagal trijų ankstesnių kalendorinių mėnesių draudžiamąsias pajamas, praleidžiant mėnesį prieš nedarbingumo pradžią. Pavyzdžiui, nedarbingumui prasidėjus 2026 m. spalį, vertinamos birželio–rugpjūčio pajamos. Taikomos ir išmokų ribos bei atitinkamos apmokestinimo taisyklės“, – pabrėžė R.Joskaudienė.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Sodra

Ką darbuotojas turi padaryti, kad gautų jam priklausančią išmoką?

Gydytojui pasakykite ne tik KĄ skauda, bet ir KUR bei KAIP susižalojote.

„Jeigu trauma įvyko darbe, vykdant darbo užduotį, pakeliui į darbą ar iš jo, aiškiai tai pasakykite gydytojui iš karto. Šios aplinkybės svarbios įrašams medicininiuose dokumentuose ir nedarbingumo pažymėjime.

Nesutikite tikrovės neatitinkančios darbo traumos pateikti kaip buitinės vien todėl, kad kažkas siūlo „neapsunkinti dokumentų“. Tačiau ir gydytojo įrašas dar nėra galutinis sprendimas dėl didesnės išmokos: įvykis turi būti ištirtas, o sprendimą dėl jo pripažinimo draudžiamuoju priima „Sodra“, – patarė R.Joskaudienė.

Informuokite darbdavį. Dirbate keliose darbovietėse – informuokite visus darbdavius.

„Praneškite apie nedarbingumą ir jo laikotarpį. Darbdavys turi pateikti „Sodrai“ NP-SD2 pranešimą, reikalingą išmokai skirti. Šio pranešimo darbuotojas už darbdavį nepildo.

Jeigu išmokos nėra, verta patikrinti ne vien tai, ar gydytojas išdavė pažymėjimą, bet ir ar darbdavys pateikė reikalingus duomenis“, – tęsė teisininkė.

Patikrinkite, ar „Sodrai“ pateikėte GPS1 prašymą.

Asmeninėje „Sodros“ paskyroje pasirinkite „Prašymą skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas)“, GPS1, jeigu jo dar nesate pateikę. Galiojančio neterminuoto prašymo nereikia pildyti iš naujo po kiekvieno susirgimo.

Pasikeitė banko sąskaita? Atnaujinkite jos duomenis ir pateikite GPS1 prašymą su požymiu „Patikslintas“. Vien pranešti naują sąskaitą darbdaviui neužtenka.

Jau pateiktas neterminuotas prašymas taikomas ir ligos išmokai dėl draudžiamuoju įvykiu pripažintos darbo traumos ar profesinės ligos. Tačiau prašymas nepakeičia įvykio tyrimo dokumentų.

Įsitikinkite, kad darbo trauma nepalikta tik žodiniame pokalbyje.

Apie įvykį praneškite darbdaviui, o praktiniu požiūriu verta tai užfiksuoti ir raštu: nurodyti laiką, vietą, aplinkybes, liudytojus, išsaugoti turimas nuotraukas bei kitus įrodymus.

Atliekant tyrimą, kai nustatomas atitinkamas nelaimingas atsitikimas, surašomas N-1 aktas – dėl nelaimingo atsitikimo darbe, arba N-2 aktas – dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo. Šiuos aktus rengia tyrimą atliekantys asmenys, ne pats nukentėjęs darbuotojas. Darbdaviui įvykio nefiksuojant ar netiriant, kreipkitės į VDI.

Kai negalavimas atsirado palaipsniui ir įtariate jo ryšį su darbo sąlygomis, aptarkite tai su gydančiu gydytoju. Profesinė liga nėra nustatoma vien darbuotojui pasakius „susirgau nuo darbo“ – reikalingas nustatytos tvarkos tyrimas ir darbo medicinos gydytojo vertinimas.

Nepamirškite terminų ir elgesio nedarbingumo metu.

Dėl įprastos ligos ar slaugos išmokos paprastai reikia kreiptis per 12 mėnesių nuo ligos ar slaugos laikotarpio pabaigos. Dėl ligos išmokos už nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš jo arba profesinę ligą – per 3 metus nuo atitinkamo nedarbingumo pabaigos. Nelaukite termino pabaigos.

Laikykitės gydymo režimo, atvykite paskirtoms apžiūroms, nedirbkite nedarbingumo metu. Be pateisinamos priežasties pažeidus nustatytas elgesio taisykles, „Sodra“ gali išmokos neskirti arba nutraukti jos mokėjimą nuo pažeidimo dienos. Tai jau ne mažesnio procento, o teisės į išmoką klausimas.

O jeigu jau sumokėjo mažiau?

Pasak R.Joskaudienės, mažesnė išmoka dar nebūtinai reiškia, kad skirtumas prarastas.

„Jeigu vykstant nelaimingo atsitikimo tyrimui išmoka buvo mokėta kaip už bendrąjį susirgimą, vėliau įvykį pripažinus draudžiamuoju, ji perskaičiuojama ir išmokamas priklausantis skirtumas, jeigu jis susidaro“, – teigė R.Joskaudienė.

Paprašykite paaiškinti, koks išmokos pagrindas pritaikytas, koks procentas, už kurias dienas mokėta ir kokių dokumentų dar trūksta.

„Ir dar viena svarbi riba: įprastai „Sodros“ ligos išmokai reikia bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažo per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis. Tačiau darbdavio pareiga apmokėti pirmąsias dvi su darbo grafiku sutampančias ligos dienas nuo šio stažo nepriklauso.

Svarbiausia – ne ieškoti prašymo, kuris visiems suteiktų 100 proc. Tokios universalios garantijos nėra. Svarbiausia tinkamai užfiksuoti aplinkybes, pateikti prašymą ir patikrinti, ar pritaikytas būtent jūsų situacijai priklausantis išmokos pagrindas“, – pabrėžė R.Joskaudienė.

Informacija patikrinta 2026 m. spalio 12 d. Aptariami pagrindiniai darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atvejai. Teisinis pagrindas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnis, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 14–15 straipsniai ir tekste nurodyti oficialūs „Sodros“ bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimai.