2026-01-11 21:00

Pensijų nelygybė Europoje: Lietuva – tarp šalių, kur skirtumas tarp lyčių mažesnis

Moterys Europoje vidutiniškai gauna 22 proc. mažesnes pensijas nei vyrai, o kai kuriose šalyse skirtumas viršija 35 proc. Tai gerokai daugiau nei darbo užmokesčio atotrūkis: 2023 m. ES moterys uždirbo vidutiniškai 12 proc. mažiau nei vyrai, t. y. už kiekvienus 100 Eur, kuriuos uždirbo vyrai, moterys gavo tik 88 Eur, skelbia euronews.com.
Senjorai
Senjorai / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Šis pensijų atotrūkis fiksuojamas visose Europos šalyse – tiek ES narėse, tiek už jos ribų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, kai kuriose ekonomiškai stipriose šalyse, tokių kaip Jungtinė Karalystė ar Nyderlandai, skirtumas viršija net 35 proc.

2024 m. vyrų ir moterų pensijų skirtumas svyravo nuo maždaug 6 proc. Estijoje iki 37 proc. Jungtinėje Karalystėje.

Europos šalių vidurkis siekia 22 proc. Tai reiškia, kad vidutiniškai visoje Europoje moterys gauna tik 78 Eur pensijų pajamų už kiekvienus 100 Eur, kuriuos gauna vyrai.

Keliose šalyse vyrų ir moterų pensijų skirtumas viršija 30 proc.: Jungtinėje Karalystėje – 37 proc., Nyderlanduose – 36 proc., Austrijoje – 36 proc., Liuksemburge – 33 proc., Belgijoje – 31 proc.

Mažiausi skirtumai fiksuojami Estijoje – 6 proc., Danijoje – 10 proc., Lietuvoje ir Latvijoje – po 12–15 proc., o Lenkijoje – 15 proc.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Senjorai
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Senjorai

Lietuvoje – padėtis geresnė

Lietuva pagal šiuos duomenis yra žemiau Europos vidurkio, tačiau skirtumas vis tiek kelia susirūpinimą.

Ekspertai pabrėžia, kad didžioji dalis šio atotrūkio kyla dėl motinystės ir vaikų priežiūros pareigų.

Žemiau pateiktoje lentelėje matyti, kad Baltijos šalys (Estija, Latvija, Lietuva) turi vieną mažiausių pensijų skirtumų, o didžiausi skirtumai fiksuojami JK, Nyderlanduose, Austrijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Daugelis moterų, siekdamos derinti darbą ir vaikų priežiūrą, sumažina darbo krūvį, o tai atsiliepia ne tik jų dabartinėms pajamoms, bet ir būsimoms pensijoms.

Tokie sprendimai dažnai lemia ir trumpesnę karjerą bei ribotesnes galimybes kaupti privačias pensijų lėšas.

Skirtumai tarp šalių atspindi ir lyčių stereotipus. Pavyzdžiui, konservatyvesnėse valstybėse, tokiose kaip Vokietija, didelis ne visos darbo dienos įkainis, ilgai trunkantys karjeros pertrūkiai ir bendras namų ūkio apmokestinimas dar labiau didina atotrūkį.

Tuo tarpu Šiaurės ir kai kuriose Vidurio bei Rytų Europos šalyse skirtumai paprastai yra mažesni.

Čia moterų darbo visą darbo dieną istorija labiau panaši į vyrų, plačiai prieinamos vaikų priežiūros paslaugos, o pensijų sistemose yra daugiau perskirstymo mechanizmų arba kreditų už priežiūros metus.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Senjorai
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Senjorai

Pokyčiams reikia laiko

Vidutinis vyrų ir moterų pensijų skirtumas Europos šalyse sumažėjo nuo 28 proc. 2007 m. iki 22 proc. 2024 m.

Didžiausias sumažėjimas užfiksuotas Slovėnijoje, Vokietijoje ir Graikijoje, kur per 17 metų skirtumas sumažėjo daugiau nei 15 procentinių punktų.

Sumažėjimas daugiau nei 10 procentinių punktų fiksuotas Norvegijoje, Portugalijoje, Turkijoje ir Liuksemburge.

EBPO ataskaitoje „Pensijos apžvalga 2025“ pabrėžiama, kad smarkiai mažėjantys vyrų ir moterų darbo rinkos skirtumai skatina ir pensijų skirtumų mažėjimą, tačiau šiems pokyčiams reikia laiko, kad visiškai atsispindėtų pensijų išmokose.

Iš 27 šalių skirtumas padidėjo tik trijose: Austrijoje, Estijoje ir Belgijoje. Visose kitose šalyse skirtumas sumažėjo, nors kai kuriais atvejais pokytis buvo nedidelis.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą