Pirma, pasak jos, ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti.
„Antra, pietų pertrauka negali būti trumpesnė nei pusvalandis ir ilgesnė nei dvi valandos, nebent sutariama dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo, tuomet pertrauka gali būti ir ilgesnė“, – aiškino E.Kiznė.
Anot jos, trečia, darbuotojas pertraukos laiką gali išnaudoti savo nuožiūra ir gali palikti savo darbo vietą, jei to nori. Advokatės teigimu, darbdavys negali kontroliuoti, ką darbdavys tuo metu veikia.
Ketvirta, nurodo E.Kiznė, pertraukos laikas neįskaitomas į darbo laiką ir už jį nėra mokamas atlyginimas.
„Penkta, kai nėra galimybės suteikti pietų pertraukos darbuotojui dėl jo darbo pobūdžio (pavyzdžiui, budėtojams, vaikų auklėms, prekybos centrų darbuotojams ir t.t.), darbdavys turi suteikti galimybę pavalgyti darbo laiku. Tokiu atveju, pertrauka pailsėti ir pavalgyti įskaitoma į darbo laiką ir apmokama darbo užmokesčiu“, – aiškino E.Kiznė.
Šešta, pasak jos, pietų pertraukos laiką (pradžią/pabaigą), atsižvelgdamas į Darbo kodekso reikalavimus, vidaus tvarkoje ar grafikuose nustato darbdavys.
