Kaip jau anksčiau rašė 15min, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė yra išsakiusi poziciją, jog reikalavimas pasirodyti gydytojui vos pajutus pirmuosius ligos simptomus apsunkina sveikatos sistemą ir ypač – šeimos gydytojus.
SUSIJĘ: SAM siūlo, kad pirmąsias dvi nedarbingumo dienas nereikėtų eiti pas gydytoją
Antradienį diskutuojant dėl šio siūlymo Trišalėje taryboje, SAM patarėjas Nerijus Černiauskas kėlė klausimą: kaip mažinti perteklinį lankymąsi pas gydytojus?
Nedarbo pažymėjimai (NP), anot jo, yra nemaža problema. „Jeigu atsibundate su sloga, silpnais peršalimo simptomais, pagal dabartinę tvarką: pranešate darbdaviui, kad sergate, keliaujate į gydymo įstaigą. Taip gydytojų laikas naudojamas neefektyviausiu keliu“, – mano N.Černiauskas.
Gydytojas atlieka „policininko“ vaidmenį
Tokių, kurie į gydymo įstaigas kreipiasi dėl nedarbingumo pažymėjimo 1-2 dienoms yra apie 93 tūkst.
„Su tokiais simptomais kaip kosulys, gerklės skausmai, viduriavimas, žmogus gali greitai pasveikti ir be gydytojo konsultacijos“, – įsitikinęs N.Černiauskas.
Analizuodamas dabartinę tvarką, N.Černiauskas sakė, kad šiuo metu – gydytojas atlieka „policininko“ rolę, bet įrankių sekti, ar darbuotojas tikrai neserga, ar linkęs piktnaudžiauti – neturi jokių.
Sukčiaujančių – mažai
Visgi sukčiavimo atvejų – nėra daug. Statistika rodo, kad taip elgiasi tik apie 3 proc. darbuotojų, o įtarus sukčiavimą, SAM duomenimis, apie 66 proc. yra pagaunami.
SAM siūlo, kad darbuotojas, užuot iškart kreipęsis į gydytoją, pirmiausia paskambintų darbdaviui, o darbdavys – paskambintų „Sodrai“. Kad tokia schema būtų efektyvesnė, nutarta pasitarus su „Sodra“.
„Jeigu darbdavys įtartų piktnaudžiavimą, galėtų darbuotojui pasakyti „ne“, prašome kreiptis pas gydytoją. Taip pat numatytas ir apdairesnis atvejis, tokia tvarka galiotų ne mažiau kaip du kartus per metus“, – aiškino N.Černiauskas.
Mato daugiau pliusų
Kaip pliusus SAM atstovas vardijo sutaupytą laiką, mažesnę riziką apkrėsti kitus. Taip esą trumpėtų eilės, gydytojai būtų labiau motyvuoti, o gydymas taptų efektyvesniu.
Tačiau įžvelgta ir minusų – tai padidėjusi verslo administravimo našta, jau paminėta piktnaudžiavimo tikimybė.
Vis dėlto, N.Černiauskas neabejoja, kad šiuos minusus atpirktų nauda. Gydytojai, anot jo, sutaupytų apie 80 minučių, būtent tiek užtrunka visa procedūra, priimant pacientą, išrašant jam nedarbo pažymėjimą.
„<...> Piktnaudžiavimo, jei ir padidėtų, poveikis nebūtų didelis, žmonėms būtų gerokai geriau, jei nereiktų vaikščioti po gydymo įstaigas. Darbuotojas greičiau pasveiks, sirgs viena diena trumpiau – išeitų į naudą“, – sakė jis.
Užuot sveikę – eina į gydymo įstaigas
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva pasakojo, kad medikai kasdien yra užgulami „ekstrinėmis situacijomis“, nes nežinantys, kiek turės pacientų „čia ir dabar“, o dažniausiai tokiais atvejais kreipiamasi dėl NP, nes bijomasi pravaikštų.
„Dėl to sudėtinga užsiregistruoti pas šeimos gydytoją. <...> Dabar turime kovido didėjimą, pacientai užuot sveikę namuose eina į gydymo įstaigas, užsikrečia kitomis ligomis“, – konstatavo A.Astafjeva.
Santaros klinikų Šeimos centro vadovė Lina Vencevičienė pritarė kolegei, pateikdama praktinį pavyzdį: vien per vakar konsultuota apie 40 vadinamųjų ekstrinių pacientų, o 15 iš jų medicinos paslaugų nereikėjo, nes buvo kreiptasi dėl NP išdavimo.
„Skaičiai dideli, o tai apsunkina prieinamumą pas šeimos gydytoją tiems, kuriems reikia skubios pagalbos“, – pabrėžė ji.
Ar nuotolinė konsultacija neišgelbėtų? Tokį klausimą kėlė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė, pridurdama, kad darbdaviai nenori prisiimti gydytojų rolės. Ji baiminosi, kad dėl tokių sprendimų (nesikreipiant pas gydytoją iškart susirgus, – aut. past.) kas nors nenukentėtų.
Be to, ji nepritarė SAM ekspertų paskaičiavimams, kad darbdaviams paruošti pranešimą „Sodrai“ apie darbuotojo susirgimą teužtruktų tik penkias minutes.
„Apie susirgimą turės pranešti bendrovės buhalteris, o jei bus savaitgalis, kai jis nedirbs? Kuo didesnė kompanija, tuo bus sudėtingiau“, – neabejojo A.Maldutytė.
Asociacijos „Investuotojų Forumas“ atstovė Rūta Skyrienė pabrėžė, kad darbuotojams ir šiandien yra sudarytos sąlygos praleisti keletą darbo dienų per metus be pateisinimo, užtenka darbdaviui pasakyti, kad blogai jautiesi. Galbūt to nežino mažesnės, regioninės įmonės?“, – samprotavo ji.
R.Skyrienė nepritarė sprendimui „užkrauti papildomą administracinę naštą“ darbdaviams.
„Gydytojų etatus sutaupysime, bet įmonėms reikės samdyti papildomus darbuotojus. Manau, kad SAM turi kelių, kaip mažinti eiles, bet paskutiniai sprendimai – jas tik didina. Tai yra privataus sektoriaus ignoravimas“, – konstatavo R.Skyrienė.
„Sodra“ informuoja, ką svarbu žinoti apie ligos išmoką?
- Pateikus prašymą, išmoka bus automatiškai pervedama į nurodytą asmeninę sąskaitą.
- Ligos išmoka gali būti skiriama, jei žmogus turi bent 3 mėnesių stažą per pastaruosius metus arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius dvejus metus ir dėl jos kreipiasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.
- Už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su žmogaus darbo grafiku, ligos išmoką apskaičiuoja ir moka darbdavys, o nuo trečios dienos – „Sodra“. Slaugant šeimos narį, ligos išmoką nuo pirmos dienos moka „Sodra“.
- 62,06–100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas moka darbdavys (jis privalo mokėti ne mažesnę kaip 62,06 proc., gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką).
- 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką nuo 3 ligos dienos moka „Sodra“.
