Rusija atplėšė nuo Ukrainos Krymą ir sukėlė karą Rytų Ukrainoje. Nepaisant to, pernai Ukrainos eksportas į Rusiją išaugo 12 proc. iki 3,6 mlrd. dolerių, o importas iš Rusijos – net 40 proc. iki 6,3 mlrd. dolerių.
Gruzija su Rusija vis dar nepalaiko diplomatinių ryšių, tačiau pernai jos eksportas į Rusiją padvigubėjo ir taip Rusija tapo antra pagal dydį Gruzijos užsienio prekybos partnere.
Lietuva, kurioje Vladimiras Putinas yra priešas Nr. 1, taip pat išnaudoja prekybinius kelius į Rusiją – eksportas į Rusiją augo 30 proc. Kai kurie analitikai nuvertina reeksportą, nuo kurio smarkiai priklausomas transporto sektorius, tačiau ir lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo reikšmingai – 12 proc.
Išaugo apetitas importui
Rusijos užsienio reikalų viceministro Grigorijaus Karasino teigimu, pernai užsienio prekybos apimtys tarp Rusijos ir Gruzijos išaugo net 30 proc. Viena iš esminių kliūčių, lėtinančių ekonominio bendradarbiavimo pažangą, yra faktas, kad šalys nepalaiko jokių diplomatinių ryšių.
Statistika rodo, kad pernai Gruzijos eksportas į Rusiją išaugo net dvigubai. Tuo metu Ukraina, kurios santykiai su Rusija taip pat yra įtempti, į ją išvežė 12 proc. daugiau prekių, o importas iš Rusijos augo net 40 proc.
„Nepaisant embargo ir įtemptos geopolitinės situacijos, ekonominiai saitai tarp Rusijos ir Ukrainos buvo itin glaudūs, tad nenuostabu, kad Rusijoje paklausai atsitiesus, Ukraina išnaudoja eksporto galimybę“, – 15min sakė „Luminor“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Analitikai eksporto augimą aiškina Rusijos ekonomikos atsigavimu.
„Po 2016 metais išgyvento nuosmukio Rusijos ekonomika pernai atsigavo, ekonominis augimas buvo pakankamai spartus ir siekė 1,8 proc., o Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad ir ateinančiais metais tas augimas išliks panašus“, – aiškino analitikė.
Augusi naftos kaina, nuo kurios Rusijos ekonomika yra smarkiai priklausoma, sulėtėjusi infliacija padidino vartotojų perkamąją galią, taigi išaugo ir importo apetitas. Tačiau analitikai atsargiai vertina Rusijos ekonomikos perspektyvą.
„Labai atsargiai žiūrėčiau į Rusijos ekonomikos perspektyvą. Po prezidento rinkimų yra ketinimai didinti išlaidas, bet ir didinti mokesčius“, – aiškino Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai.
Pramonė neverkia
Lietuvos gamintojams Rusijos rinka yra menka, mat tik kiek mažiau nei 2,5 proc. Lietuvoje pagaminamų prekių ten iškeliauja, o absoliuti dauguma vežama į Europos vartotojų namus.
„Per visus 2016 metus mes į Rusiją eksportavome 262 mln. eurų produktų, į Vokietiją – 1,3 mlrd. eurų, kuri yra didžiausia mūsų prekybos partnerė ir jai tenka 12 proc. visų eksporto apimčių“, – dėstė A.Izgorodinas.
Jam antrino ir I.Genytė-Pikčienė, pabrėždama nedidelės būtent Lietuvoje pagamintų produktų eksporto apimtys į Rusiją.
„Rusijos reikšmė mūsų pramonei yra labai sumenkusi ir nelabai svarbu, kokios ten tos tendencijos, nes jiems pavyko nuo tos rinkos atsiriboti, rasti, kuo ją pakeisti, ir pakankamai sėkmingai augti“, – aiškino analitikė.
Tačiau smarkiai pernai augo ir lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją – 12 proc.
„Mūsų eksportas į Rusiją auga dėl dviejų priežasčių. Visų pirma tai yra labai žema bazė. Kai tavo eksportas per ketverius metus krenta 62 proc., tai tas 12 proc. prieaugis visiškai nestebina“, – aiškino A.Izgorodinas.
Tiesa, jo manymu, augimo potencialas yra didesnis, tačiau įmonės neskuba didinti eksporto į Rusiją apimčių dėl su šia valstybe susijusių rizikų.
Lietuva – koridorius į Rusiją
Kalbant apie reeksportuojamas prekes, ryškėja visiškai priešinga situacija. Nors toks eksportas nekuria pridėtinės vertės, nuo per Lietuvą į Rusiją keliaujančių prekių iš Vakarų yra smarkiai priklausomas Lietuvos transporto sektorius.
„2016 metais į Rusiją eksportavome 13,5 proc. visų eksporto prekių, o 2017 – jau apie 15 proc. Mūsų koridorius tarp Vakarų ir Rytų šiuo atveju yra ypač ryškus. Lietuva yra stipriai priklausoma nuo reeksporto srauto. Jam Rusijos rinka išlieka labai reikšminga. Šiai rinkai tenka apie trečdalį viso Lietuvos reeksporto. Per metus reeksporto srautas išaugo labai reikšmingai. Tas reeksportas ir lėmė bendrą eksporto rodiklio didėjimą“, – aiškino I.Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, Lietuva yra sukūrusi efektyvią logistikos grandinę: „Lietuvoje yra logistikos centrai, visos transporto sektoriaus pajėgos, kurios aptarnauja šitą prekių srautą ir atitinkamai minta iš jo. Mūsų transporto sektorius tampriai priklausomas nuo tokio eksporto. Nemenką dalį transporto paslaugų suteikiame Rusijos rinkai.“
Vienos didžiausių logistikos bendrovių šalyje „Rhenus Svoris“ vadovas Arūnas Bertašius sako, kad prekių srautai iš Lietuvos auga visomis kryptimis, taip pat ir Rusijos. „Pastebime, kad daugiausia gabenama įranga, tačiau ji į Rusiją per Lietuvą keliauja tranzitu Iš Olandijos, Vokietijos. Lietuviškos kilmės prekių nėra daug, tačiau bendras srautas didėja“, – sakė jis.
