Sekite 15min Google
Kurioje šalyje vyks turto dalybos?
Anot J.Karvelės, šiandien yra gan įprasta, kai susituokę Lietuvos piliečiai gyvena ir dirba gimtinėje, tačiau turi nekilnojamojo turto kitoje šalyje, investuoja dar trečioje, o santaupas laiko tarptautiniuose bankuose ar investavimo platformose. Nutraukiant santuoką gali kilti klausimas, kurioje valstybėje šį turtą dalintis, rašoma „Sorainen“ pranešime žiniasklaidai.
„Bendra taisyklė numato, kad turtiniai klausimai sprendžiami toje šalyje, kurioje nagrinėjama santuokos nutraukimo byla. Tad jei sutuoktiniai gyvena Lietuvoje, jų skyrybas – įskaitant ir turto padalijimo klausimus – nagrinės mūsų šalies teismas. Visgi Lietuvos teismai ne visuomet gali padalinti visą bendrai užgyventą turtą. Nekilnojamojo turto dalybos paprastai sprendžiamos toje šalyje, kurioje šis turtas yra. Tad, pavyzdžiui, sutuoktinių įsigytos vilos Italijoje dalybos turėtų vykti šioje šalyje“, – pažymi J.Karvelė.
Dėl to, anot teisininkės, sutuoktiniams įsigyjant turtą užsienyje, svarbu susipažinti su atitinkamoje šalyje taikomomis teisinėmis procedūromis. Skyrybų atveju vien dėl to, kad objektai yra kitoje valstybėje, nereikėtų jų palikti nepadalintų. Tinkamai teisiniu keliu nepadalintas turtas vėliau gali sukelti rimtų problemų objektą parduodant, dovanojant ar paveldint. J.Karvelės teigimu, visais atvejais turto dalybas gerokai palengvina vedybinė sutartis, tad verta ją sudaryti.
Kurios valstybės teisė bus taikoma?
Anot J.Karvelės, dalijant skirtingose šalyse esantį turtą pasitaiko ir ganėtinai painių situacijų. Pavyzdžiui, jei lietuvis sudarė santuoką su Vokietijos piliete Vokietijoje, šioje šalyje sudarė vedybinę sutartį, iš pradžių gyveno Vokietijoje, ten įsigijo turto, o vėliau su šeima persikėlė į Lietuvą ir čia nori nutraukti santuoką, turto dalybos nebūtinai gali būti vykdomos pagal mūsų šalies teisę.
„Santuoką nutraukti galima Lietuvos teisme, tačiau vedybinėje sutartyje gali būti numatyta, kad sutuoktinių turtiniams santykiams taikoma Vokietijos teisė. Tokiu atveju Lietuvos teismas nagrinės bylą, tačiau turtą dalins pagal Vokietijos teisės taisykles“, – pažymi J.Karvelė.
„Sorainen“ partnerės teigimu, tai ne šiaip formalumas – Lietuvoje skyrybų atveju vertinamas visas santuokos metu sutuoktinių sukauptas turtas ir įsipareigojimai. Tuomet sprendžiama, koks turtas kuriam sutuoktiniui tenka ir skaičiuojama, ar turi būti mokama kompensacija. Pagal Vokietijos įstatymus turtas dalijamas įvertinus kiekvieno sutuoktinio turto prieaugį santuokos metu. Paprastai tariant, vertinama, kiek kiekvieno sutuoktinio turtas padidėjo per santuokos laikotarpį, vedamas balansas ir apskaičiuojama, ar vienam iš sutuoktinių priklauso kompensacija.
„Skirtingai nei Lietuvoje sutuoktinių turtas gali būti traktuojamas ir kitur. Pavyzdžiui, Ispanijos Katalonijos regione galioja sutuoktinių turto atskirumo principas, todėl įgytas turtas – net ir būnant santuokoje – paprastai laikomas jį įsigijusio sutuoktinio turtu. Lietuvoje laikoma, kad visas santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas yra bendras. Tad santuoką Lietuvoje sudariusiems mūsų šalies piliečiams, vėliau persikėlusiems gyventi į Kataloniją, ten įgijusiems turto, o vėliau grįžusiems į Lietuvą ir nusprendusiems čia skirtis, gali tekti laviruoti tarp dviejų skirtingų jurisdikcijų teisinių normų“, – teigia J.Karvelė.
Dėl šių niuansų, J.Karvelės teigimu, įsigyjant turtą yra svarbu susipažinti su konkrečios valstybės teisiniu reguliavimu, ir vėlgi – apsvarstyti vedybinės sutarties sudarymo galimybę. Be kitų dalykų, vedybinėje sutartyje sutuoktiniai gali patys pasirinkti, kurios šalies teisę savo turtiniams santykiams taikys. Vien ši galimybė padeda išvengti neapibrėžtumo ateityje.
Kokių iššūkių gali kilti vykdant teismo sprendimą?
Savo ruožtu L.Tamulionytė atkreipia dėmesį į tai, kad vienoje šalyje teismo priimto sprendimo vykdymas kitoje valstybėje neretai gali būti problematiškas. Būtent vykdant sprendimus kylantys sunkumai neretai paskatina sutuoktinius sudaryti taikius susitarimus dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
„Kai kalbame apie nekilnojamąjį turtą, situacija daugeliu atvejų yra paprastesnė. Nors užsienyje esančio nekilnojamojo turto padalijimui reikia kreiptis į kitos valstybės teismą, o tai pareikalauja papildomų išlaidų ir laiko, pats sprendimo vykdymas būna, palyginti, nesudėtingas. Teismui padalijus turtą ir priteisus vienam iš sutuoktinių namą, žemės sklypą ar kitą nekilnojamąjį turtą, informacija apie nuosavybės pasikeitimą automatiškai perduodama viešiesiems registrams“, – sako L.Tamulionytė.
Anot teisininkės, kiek kitaip yra, kai dalijamas toks turtas, kaip banko sąskaitose esančios lėšos, akcijos ar kriptovaliutos. Su jo dalybomis susiję teismo sprendimai galioja tik tos valstybės, kurioje priimti, teritorijoje. Tai reiškia, kad norint teismo sprendimą priverstinai įvykdyti kitoje valstybėje, gali tekti kreiptis į atitinkamą teismą ar instituciją joje. Išimtis yra Europos Sąjungos (ES) šalys.
„ES veikia mechanizmas, lengvinantis teismo sprendimų vykdymą Bendrijos teritorijoje. Jis turi užtikrinti, kad vienoje ES valstybėje priimtą teismo sprendimą automatiškai būtų galima vykdyti ir kitoje ES narėje. Tad, jei Lietuvos teismas sutuoktiniui priteisia kompensaciją, o kitas sutuoktinis banko sąskaitą turi tik, pavyzdžiui, Prancūzijoje, su Lietuvoje išduotu vykdomuoju dokumentu galima kreiptis tiesiai į Prancūzijoje išieškojimą atliekančius pareigūnus – į šios šalies teismą kreiptis nebereikia“, – pažymi L.Tamulionytė.
L.Tamulionytės teigimu, gerokai sudėtingiau teismų sprendimų vykdymą užtikrinti, kai, pavyzdžiui, padalinamos JAV esančios įmonės akcijos ar vertybiniai popieriai. Norint, kad būtų registruotas akcininkų pasikeitimas, sutuoktinis turi kreiptis į atitinkamas JAV institucijas, įskaitant teismus. Tai iš esmės reiškia dar vieną teismo procesą, kuris kainuoja pinigų, laiko ir nervų. Panašių problemų gali kilti dalijant kriptovaliutų turtą, kurį administruojančios platformos dažnu atveju yra registruotos užsienio šalyse.
„Kuo daugiau turto yra skirtingose valstybėse – ypač už ES ribų – tuo svarbiau iš anksto įvertinti ir būsimus teismo sprendimų vykdymo iššūkius. Kaip minėta, ilgo ir brangaus proceso keliose valstybėse dažnai leidžia išvengti taikus sutuoktinių susitarimas“, – teigia L.Tamulionytė.
Kaip išvengti turto nuslėpimo?
Tam, kad sutuoktinių turtas būtų tinkamai padalintas, jis pirmiausiai turi būti identifikuotas, pateikiant jo egzistavimo įrodymus. Anot L.Tamulionytės, tai padaryti gali būti sunkiau, negu atrodo.
„Svarbu suprasti, kad teismas dalina tik tą turtą, kurį nurodo sutuoktiniai. Pats teismas sutuoktinių turto neieško. Tuo vienas iš sutuoktinių gali mėginti pasinaudoti ir bandyti turtą nuslėpti. Praktikoje būna atvejų, kai žinodamas apie artėjančias skyrybas, vienas iš sutuoktinių įvairiais veiksmais siekia sumažinti bendro turto apimtis – dovanoja savo giminės nariams dovanas, sudarinėja įvairius sandorius, įtraukia valdomas įmones ar pan. Tokiais atvejais rasti turtą ir surinkti apie jį įrodymus gali būti nemenkas iššūkis“, – sako L.Tamulionytė.
„Sorainen“ teisininkės teigimu, vieno aiškaus būdo, kaip užtikrinti, kad visas bendras sutuoktinių turtas skyrybų metu būtų tiksliai nurodytas ir pateiktas teismui, nėra. Tačiau galimybės nuslėpti turtą gerokai sumažėja, jei šeimoje sutuoktiniai nevengia kalbėtis turtiniais klausimais, fiksuoja turto įsigijimo, perleidimo ir investicijų faktus, išsaugo atitinkamus dokumentus.
Anot L.Tamulionytės, tai neturėtų būti suvokiama kaip nepasitikėjimo vienas kitu išraiška, o, verčiau, laikoma paprasčiausiu apdairumu ir siekiu sumažinti nesusipratimų ar konfliktinių situacijų ateityje riziką. Aiški komunikacija, gera valia ir siekis iš anksto išvengti dviprasmybių skyrybų atveju visuomet leidžia tikėtis sklandesnio bei mažiau finansų ir emocinių resursų reikalaujančio proceso.
