Socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ pasirodė reklamų, kuriose, prisidengiant „Revolut“ kompanijos vardu, siūloma pasinaudoti unikaliomis galimybėmis. Tam esą tereikia užpildyti anketą, kurią galima rasti paspaudus nuorodą.
Reklamoms naudojami garsių Lietuvos ir užsienio politikų bei visuomenės veikėjų vardai – Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Borisas Johnsonas, net Benediktas Vanagas ar Marius Jampolskis tariamai kviečia užpildyti anketą ir gauti pinigų.
„Revolut“ sukūrė specialų testą būtent lietuviams, kuris atveria naujas finansines galimybes?
Dabar „Revolut“ – tai ne tik mobilus bankas, bet ir išmani platforma, padedanti gauti papildomą paramą ir premijas“, – skelbiama sukčių platinamose reklaminėse žinutėse.
Jų skaičius nuolat kinta – „Meta content library“ duomenimis, šiuo metu net 36 reklaminės žinutės aktyviai rodomos vartotojams, taip pat platinamos internete per „Audience Network“ reklamų sklaidą, arba atsiduria asmeniniame žinučių („Messenger“) lauke.
„Meta content library“ nurodoma, kad reklamuotojas – muzikos ir kino gamybos įmonė, įsikūrusi Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Tai – ne pirmas kartas, kuomet „Revolut“ vardu platinamos panašios apgavystės. Tiesa, anksčiau į tai buvo įtraukta ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) – buvo teigiama, esą anketą užpildyti siūlo Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje.
Įspėja neapsigauti
„Revolut“ 15min atsiųstame komentare, įmonės atstovai akcentuoja, kad visos šios bendrovės reklamos socialiniuose tinkluose yra transliuojamos tik iš oficialios „Revolut“ paskyros (su mėlynu ženkleliu „Verifikuota“), be to bankas niekada nereklamuoja tokio tipo akcijų ar kompensacijų socialiniuose tinkluose, dėl to ragina visuomet atkreipti dėmesį, jog tai gali būti sukčių pinklės ir pranešti apie galimą sukčiavimo atvejį socialiniam tinklui.
Bendrovės atstovai akcentavo, kad problema su sukčiavimu įvairiuose socialiniuose tinkluose – seniai žinoma, tačiau niekaip nesprendžiama.
„Kaip rodo „Revolut“ duomenys, per antrąjį 2024 m. pusmetį globaliai 54 proc. nukentėjusių nuo finansinių sukčių tai patyrė „Meta“ platformose („Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“).
Lietuvoje pranešimų apie sukčiavimą „Meta“ platformose fiksuota dar daugiau – 61 proc. sukčiavimo atvejų, populiariausias sukčių pasirinkimas – „Facebook“ socialinis tinklas, su juo susiję net 47 proc. pranešimų apie sukčiavimą.
Nepaisant pasikartojančių „Revolut“ ir kitų finansinių institucijų raginimų, socialinių tinklų platformos nesugeba kovoti su sukčiavimu ir jų neveiklumas nėra tik aplaidumas, tai tiesioginis finansinių nusikaltimų skatinimas“, – teigiama 15min atsiųstame atsakyme.
„Revolut“ atstovų teigimu, įmonė jau taiko nemažai pažangių priemonių, skirtų kovai su sukčiais.
„2024 m. „Revolut“, naudodama pažangiausias kovos su finansiniais nusikaltimais technologijas, užkirto kelią daugiau nei 700 mln. eurų galimam sukčiavimui.
Bendrovė nuolat tobulina savo saugumo užtikrinimo funkcijas, įdiegė sukčiavimo aptikimo realiuoju laiku sistemą, klientams programėlėje siūlo mokomuosius kursus, padedančius geriau pažinti galimas rizikas.
Neseniai „Revolut“ taip pat pristatė skambučių funkciją programėlėje, dirbtiniu intelektu paremtą sukčiavimo aptikimo sistemą realiuoju laiku, sandorių limitus, papildomus biometrinio autentifikavimo reikalavimus“, – pabrėžiama bendrovės komentare.
Suaktyvėję sukčiai
Dezinformacijos analizės centro debunk.org vadas Viktoras Daukšas įspėjo nepasitikėti sukčiais.
„Kriminalinės grupuotės intensyviai plečia savo operacijas socialiniuose tinkluose, dažnu atveju naudojami pavogti „Facebook“ puslapiai ar paskyros, tokiu būdu dar labiau paslepiamos sukčių tapatybės.
V.Daukšas paaiškino, kad patiklių vartotojų asmens duomenys gali tapti patrauklia preke juodojoje rinkoje.
„Daugėja atvejų, kai išnaudojama privačių žinučių paslauga „Facebook“ tinkle, siekiant piliečius įvilioti i socialines inžinerijos apgaulės schemas, ypač prašant pateikti jautrią informaciją, pavyzdžiui, paso ar asmens tapatybės kortelės duomenis, kitus kontaktinius duomenis.
Išviliotus duomenis sukčiai panaudoja arba pinigų išviliojimui arba parduoda kitoms kriminalinėms grupuotėms, kurios toliau tęsia apgaulės operacijas siekiant išvilioti kuo daugiau pinigų iš piliečių“, – pasakojo dezinformacijos analizės ekspertas.
15min verdiktas: melas. Sukčiai taip bando išvilioti pinigus ir asmens duomenis iš patiklių interneto vartotojų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
