„Ši paskata — pirmoji tokio pobūdžio sisteminė iniciatyva Vilniuje, kuri sukurta taip, kad miestui nekeltų finansinių nuostolių, o atvirkščiai – padėtų padidinti biudžeto pajamas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Julius Lukošius, kuris pristatė planuojamą kampaniją.
Skaičiai rodo – realių gyventojų daugiau nei deklaruotų
Pasak J.Lukošiaus, tiksliai pasakyti, kiek gyventojų realiai gyvena Vilniuje, bet nėra čia deklaravę gyvenamosios vietos, sudėtinga. Vis dėlto skirtingi sektoriai rodo aiškią disproporciją:
„Poliklinikose turime apie 100 tūkst. daugiau klientų nei deklaruotų gyventojų. Aukštosiose mokyklose – apie 30 tūkst. daugiau studentų, nei jų yra deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje. Tai leidžia matyti tam tikrą diapazoną“, – kalbėjo J.Lukošius.
Pasak jo, problema ne tik simbolinė – miestui tenka teikti paslaugas, tačiau jų naudotojų mokesčiai lieka kitose savivaldybėse.
„Taip, miestas praranda pinigus – visiškai teisingai. Žmonės kasdien naudojasi infrastruktūra, paslaugomis, o jų sumokėti mokesčiai šitos savivaldybės biudžeto nepasiekia“, – teigė J.Lukošius.
Ką siūlo miestas?
Planuojama, kad deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje gyventojai galės gauti: dvejus metus vienkartinę iki 500 eurų išmoką (atsižvelgiant į sumokėtą GPM), „vilniečio startinį rinkinį“, kurį sudarys 10 viešojo transporto bilietų, kvietimai į baseiną, kiną ir elektrinį laivą.
„Dovanos susijusios su miesto paslaugomis – tuo, kuo miestas jau disponuoja, tad kampanija sukonstruota taip, kad savivaldybei nekiltų finansinio nuostolio. Jei turėtume ir 100 tūkst. naujų deklaracijų – tikrai nepritrūktų nei dovanų, nei paskatų“, – sakė J.Lukošius.
Jis taip pat pabrėžė, kad tai nėra gyventojų pritraukimo kampanija, kaip kartais daro mažesni miestai, tokie kaip Zarasai, Ukmergė ar Neringa: „Mūsų tikslas nėra pritraukti. Norime atkreipti dėmesį, kad mieste gyvena daug žmonių, kurie oficialiai – tarsi neegzistuoja.“
Kampanija – iki metų galo
Nuo rugsėjo 26 dienos savivaldybės interneto svetainėje bus galima deklaruoti gyvenamąją vietą ir atskirai pateikti prašymą paskatoms gauti. Reikės pateikti tam tikrą informaciją apie save ir tiesiog laukti sprendimo. Kampanija truks iki gruodžio 31 d.
„Vėliau, kai žmogus metus gyvens deklaravęs, jis galės gauti finansinę paskatą, kuri neviršys 500 eurų – priklausomai nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Miestas susigrąžintų už kiekvieną žmogų bent apie 1100 eurų į savo biudžetą – tad paskata perpus mažesnė nei miesto gauta nauda“, – paaiškino J.Lukošius.
Neskuba deklaruoti gyvenamosios vietos
Anot savivaldybės, pagrindinės priežastys – ne informacijos trūkumas, o įpročiai ir nežinojimas, kaip veikia mokestiniai srautai.
„Daugelis nejaučia poreikio dabar deklaruoti vietą, nes nesupranta, kad jų mokesčiai nukeliauja kitoms savivaldybėms. Dėl to nukenčia miestas, kuriame jie gyvena – ir tada girdime nepasitenkinimą dėl prastesnio viešojo transporto ar viešųjų įstaigų trūkumo. Tai tarpusavyje susiję“, – įsitikinęs J.Lukošius.
Šiuo metu Vilniuje oficialiai deklaravusių gyvenamąją vietą yra apie 632 tūkst. žmonių, tačiau realiai mieste, kaip rodo įvairūs duomenys, gyventojų gali būti reikšmingai daugiau.
Nuomonės išsiskyrė: ar teisinga skatinti tik naujus gyventojus?
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių nuomonės dėl paskatų išsiskyrė – vieni gyrė iniciatyvą kaip būtiną priemonę spręsti realią miesto problemą, kiti kėlė abejonių dėl jos teisingumo ir galimų pasekmių regionams.
Pavyzdžiui, Jaroslavas Kaminskis svarstė, ar teisinga skatinti tik naujai deklaruotus gyventojus, kai tuo metu seniai gyvenantys vilniečiai mokesčius moka be papildomų paskatų: „Užsiregistruoja šiandien ir eina 500 eurų prašyti. Tuo metu kiti jau daug metų sąžiningai prisideda prie miesto.“
Vytautas Budreika iniciatyvą vertino teigiamai: „Pati idėja labai gera – sprendžia opią problemą, kurios niekaip nepavyksta išjudinti.“
Grzegorz Sakson abejojo, ar deklaracijos taps stabilios, ir klausė, kaip tai paveiks 2027 m. biudžeto planavimą, jei, pavyzdžiui, GPM tarifas būtų sumažintas.
Deimantė Rimkutė kėlė klausimą, kaip tiksliai bus skaičiuojama finansinė išmoka ir ar bus laikomasi ES reikalavimo nediskriminuoti pagal pilietybę. Savivaldybė patvirtino, kad paskata bus taikoma visiems, atitinkantiems kriterijus, nepriklausomai nuo pilietybės.
Vanda Kravčionok įspėjo, kad tokios priemonės gali dar labiau ištuštinti mažesnius miestus, jei gyventojai persiregistruos į Vilnių.
Ši iniciatyva – būtinybė?
Tarybos posėdžio pabaigoje pasisakė ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas, pabrėžęs, kad iniciatyva kyla iš būtinybės tvarkytis su nacionalinės sistemos trūkumais.
„Turime netobulą nacionalinę sistemą – Vilnius kaip traukos centras yra skriaudžiamas. Šis veiksmas nėra apie migraciją – jis apie tai, kad tūkstančiai žmonių naudojasi paslaugomis, bet savo mokesčiais neprisideda prie miesto. Kiekvieno atvejo neišspręsime, bet tai – postūmis mūsų biudžetui, galimybė plėsti paslaugas“, – sakė meras.
