Spalio 6–12 dienomis vyksta Lietuvos banko inicijuojama Tarptautinė investuotojų savaitė, kurios metu įvairios institucijos ir organizacijos sutelkia dėmesį į gyventojų švietimą ir sąmoningumo apie investavimą stiprinimą. Šia proga ekspertai dalijasi įžvalgomis ne tik apie tai, kokias klaidas vis dar darome, bet ir dalijasi patarimais, kaip tapti sąmoningais investuotojais.
Lietuvis investuotojas – koks jis?
Prieš kurį laiką Lietuvos bankas sudarė naujausią šalies investuotojo paveikslą, kurio duomenys parodė, kad per pastaruosius ketverius metus fizinių asmenų, kuriems tarpininkauta sudarant sandorius finansų rinkose, skaičius stipriai išaugo – nuo maždaug 42 tūkstančių 2020 m. iki 176,5 tūkstančio 2024 m. Ypač išaugo moterų ir jaunesnių nei 34 metų investuotojų dalis – tai rodo, kad investavimas tampa vis labiau prieinamas įvairioms visuomenės grupėms.
Sprendimai vis dažniau priimami spontaniškai, remiantis trumpalaikėmis tendencijomis ar socialinių tinklų informacija, o ne gilesne analize.
Vis dėlto spartėjantis investavimo tempas, kaip sako Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė, ne visuomet spėja su visuomenės supratimu, kaip šis procesas iš tiesų veikia. Anot specialistės, šiuolaikinio investuotojo elgesys neretai primena socialinių tinklų logiką – greitas reakcijas, trumpą dėmesio trukmę ir momentinius sprendimus.
„Per pastaruosius metus investuotojų elgsena keičiasi – daugėja jaunų, aktyvių žmonių, kurie nori greitų rezultatų ir pasitiki technologijomis. Tai natūralu, tačiau kartu reikalauja daugiau sąmoningumo. Pastebime, kad sprendimai vis dažniau priimami spontaniškai, remiantis trumpalaikėmis tendencijomis ar socialinių tinklų informacija, o ne gilesne analize. Tokie veiksmai dažnai grindžiami emocijomis, o ne strategija, todėl klaidų tikimybė išauga“, – pabrėžia ji.
Anot ekspertės, investuotojų klaidas lemia ne žinių stoka, o paviršutiniškas informacijos vartojimas – vis dažniau finansinius sprendimus formuoja ne ekspertų analizės, o socialinių tinklų turinys. Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo vadinamieji finfluenceriai – nuomonės formuotojai, patariantys apie investavimą, nors dažnai neturintys nei licencijų, nei reikiamo išsilavinimo.
„Socialinių tinklų turinys aktyvuoja greitąją – emocinę – mąstymo sistemą, todėl net ir racionalūs žmonės gali priimti impulsyvius sprendimus, remdamiesi paviršutiniška ar patraukliai pateikta informacija. Tokie patarimai atrodo įtikinami, nes skamba gražiai, tačiau dažnai neatskleidžia rizikų ar komercinių interesų. Todėl šiandien svarbiausia – ne vengti technologijų, o išmokti jomis naudotis atsakingai ir kritiškai vertinti informaciją. Kai sekėjų skaičius tampa svarbesnis už kompetenciją, rizikuojame pasitikėti ne žiniomis, o įspūdžiu“, – sako ji.
V.Dičpinigaitienė priduria, kad šis reiškinys kelia iššūkių ne tik vartotojams, bet ir institucijoms. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2024 m. lyginant su 2023 m. investicinio sukčiavimo atvejų skaičius išaugo nuo 1,6 iki 1,9 tūkst., o gyventojų patirti nuostoliai – nuo 4,8 iki 5,57 mln. eurų.
„Kuo daugiau žmonių įsitraukia į investavimą, tuo svarbiau tampa mokytis atskirti patikimus šaltinius nuo klaidinančių. Tai natūrali raidos dalis – investavimo kultūra bręsta, o kartu bręsta ir mūsų atsakomybė“, – sako ekspertė.
Technologijos – ir iššūkis, ir galimybė
Vis dėlto nors technologijos iš dalies prisideda prie paviršutiniško informacijos vartojimo, jos kartu atvėrė ir naujas galimybes investuotojams. Pasak sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ rinkodaros vadovės Miglės Grybinienės, skaitmeninės platformos, mobiliosios programėlės ir dirbtinio intelekto įrankiai per pastaruosius metus iš esmės pakeitė investavimo kultūrą – jos padarė finansus prieinamesnius, skaidresnius ir labiau suprantamus.
„Skaitmeniniai įrankiai demokratizavo investavimą. Šiandien tam nebereikia didelio kapitalo ar sudėtingų žinių, pakanka noro domėtis, išmokti pagrindus ir priimti sprendimus atsakingai. Mobiliųjų platformų dėka investavimas tapo nebe išskirtine privilegija, o įpročiu, prieinamu kiekvienam. Tai labai svarbus pokytis – tiek jauniems, tiek vyresniems žmonėms, nes technologijos mažina barjerus dalyvauti finansų rinkoje“, – sako ji.
Čia dirbtinio intelekto ekspertas, įmonės „Agenica“ vadovas Tomas Vasiliauskas pastebi, kad gebėjimas suprasti, kaip veikia technologijos, šiandien tampa nauju technologiškai raštingo investuotojo pranašumu. Tie, kurie geba naudotis DI atsakingai, įgyja ne tik greitį, bet ir aiškesnį supratimą apie rinkas.
„Jei kalbėtume apie dirbtinį intelektą, jis jau tapo kasdieniu įrankiu daugeliui verslų ir vartotojų. Jis keičia tai, kaip žmonės renka, vertina ir interpretuoja informaciją, ypač finansų srityje. Pavyzdžiui, „BlackRock“, didžiausia pasaulyje investicijų valdymo kompanija, naudoja DI sistemą „Aladdin“, kuri realiu laiku analizuoja duomenis, modeliuoja scenarijus ir vertina rizikas. Tokie įrankiai leidžia pamatyti ne tik skaičius, bet ir priežastinius ryšius, o tai padeda priimti labiau pagrįstus sprendimus. Tačiau net ir čia svarbiausia – žmogaus sprendimas. DI gali padėti, bet jis nepakeičia mūsų atsakomybės“, – sako jis.
Pasak eksperto, didžiausia šių technologijų vertė ne tai, kad jos „žino geriau“, o tai, kad leidžia žmonėms greičiau suprasti, kas vyksta rinkose, įvertinti rizikas ir priimti sprendimus remiantis duomenimis.
Neretai žmonės galvoja, kad dirbtinis intelektas yra orakulas.
„Neretai žmonės galvoja, kad dirbtinis intelektas yra orakulas. Toks požiūris klaidingas. Mes nuo „Google“ laikų pripratome prie raktažodžių – įvedi klausimą, gauni rezultatą, bet DI veikia kitaip. Jis ne ieško tiesos, o prognozuoja ją pagal kontekstą, tai reiškia, kad jei neteisingai suformuluosi užduotį, gausi klaidinantį rezultatą. Tačiau kai investuotojas geba derinti technologijas su kritiniu mąstymu, atsiranda naujas kokybinis lygmuo. Svarbiausia – ne aklai tikėti algoritmu, o mokėti užduoti jam teisingus klausimus, tikrinti šaltinius. Kai žmogus supranta, ką ir kodėl analizuoja DI, jis įgyja ne tik įrankį, bet ir stipresnį pasitikėjimą savo sprendimais“, – teigia T.Vasiliauskas.
Keičia investuotojo lūkesčius
M.Grybinienė pastebi dar vieną tendenciją – kartu su technologine pažanga keičiasi ir žmonių požiūris į laiką. Informacija, sprendimai ir grįžtamasis ryšys šiandien pasiekiami akimirksniu, todėl kantrybė tampa vis retesniu įgūdžiu. Šis įprotis natūraliai persikelia ir į finansų sritį – daugelis tikisi matyti investavimo rezultatus taip pat greitai, kaip socialiniuose tinkluose sulaukiame paspaudimų ar komentarų.
„Žmonės priprato prie greito tempo ir aiškaus rezultato. Socialiniuose tinkluose reakciją matome iškart, todėl natūralu, kad panašaus greičio imame tikėtis ir iš investavimo. Tačiau čia galioja priešingos taisyklės – kuo labiau skubi, tuo daugiau rizikuoji. Investavimas nėra sprintas, tai procesas, kuriame svarbiausia laikas, disciplina ir kantrybė“, – sako ji.
Ekspertė pabrėžia, kad kantrybė investuojant yra vienas didžiausių iššūkių šiuolaikiniam žmogui, tačiau būtent ji lemia sėkmę.
„Vieni, vos išgirdę apie patrauklias grąžas, nori išbandyti čia ir dabar, o kiti – priešingai – delsia, manydami, kad reikia tobulos progos ar didelės sumos. Abi situacijos rodo tą patį – norą išvengti nežinomybės. Iš tiesų pradėti galima labai paprastai, net nuo mažų žingsnių. Tam yra patikimų būdų, pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo platformos, tokios kaip Profitus, kurios leidžia investuoti nuo nedidelių sumų, skaidriai, aiškiai matant, kur keliauja tavo pinigai. Toks būdas ugdo pasitikėjimą ir padeda formuoti ilgalaikį finansinį įprotį“, – teigia M.Grybinienė.
Svarbūs trys žingsniai
Ekspertai sutaria, investavimas – nuoseklus procesas, kuriam reikia laiko, žinių ir sąmoningų sprendimų. V.Dičpinigaitienė sako, kad pirmasis žingsnis, nuo kurio reikėtų pradėti investuoti – išsikelti tikslą ir įgyti žinių, t. y. suvokti, kur ir kodėl investuojama.
„Prieš investuodami, sustokite ir užduokite sau kelis klausimus: ar žinau, kodėl ir kur investuoju, ar ši įmonė turi teisę teikti šias paslaugas Lietuvoje licenciją, ar suprantu, kokią riziką prisiimu. Mūsų patirtis rodo, kad investuotojai, kurie tikrina šaltinius ir priima sprendimus sąmoningai, kur kas rečiau tampa sukčių aukomis, o tie, kurie pasitiki pažadais apie „greitą ir saugią grąžą be rizikos“, dažniausiai praranda ne tik pinigus, bet ir pasitikėjimą finansų sistema“, – sako ji.
Antrasis žingsnis, pasak T.Vasiliausko, – mokėti naudotis technologijomis neprarandant kritinio mąstymo. „Nereikia priimti DI kaip visažinio. Technologijos padeda analizuoti duomenis, stebėti tendencijas, prognozuoti, bet jos nepriima sprendimų už mus, todėl svarbu išlaikyti kritinį mąstymą: klausti, tikrinti, abejoti“, – pabrėžia jis.
Trečiasis žingsnis, pasak M.Grybinienės, – nuoseklumas ir realūs veiksmai. „Žmonės dažnai laukia „tobulo momento“ pradėti, bet toks momentas niekada neateina. Svarbiausia – pradėti nuo realių, pasiekiamų žingsnių. Net ir mažos sumos gali būti pradžia, jei investuojama apgalvotai ir nuosekliai. Patikimos platformos leidžia tai daryti skaidriai ir paprastai, bet net ir čia reikia įpročio – periodinių įmokų, diversifikacijos, rizikos supratimo. Finansinis stabilumas nėra atsitiktinumas, jis gimsta iš pastovumo“, – sako ji.
