Planeta sudaro apie penktadalį Jupiterio masės ir yra nutolusi šiek tiek mažiau nei 10 000 šviesmečių nuo Žemės, mūsų galaktikos centro link. Toks jos dydis leidžia manyti, kad ji greičiausiai susiformavo kaip planetų sistemos dalis, kol buvo išmesta gravitacinio biliardo žaidimo.
Šios mažos ir neryškios planetos negali būti matomos tiesiogiai. Vietoj to, astronomai jas paprastai pastebi dėl jų poveikio tolimam šviesos šaltiniui. Kai jos praeina tarp mūsų ir ryškaus fono objekto, pavyzdžiui, žvaigždės, planetos gravitacijos įtaka veikia kaip lęšis ir trumpam padidina arba iškreipia šviesą.
Norint apskaičiuoti lęšio objekto masę, paprastai reikia žinoti, kiek jis yra nutolęs – o atskirai skriejanti planeta suteikia mažai konteksto užuominų, todėl sunku apskaičiuoti jos atstumą.
Tačiau šiuo atveju astronomams pasisekė. Pirminis lęšio reiškinys buvo pastebėtas nepriklausomai keliuose antžeminiuose teleskopuose Pietų Afrikoje, Čilėje ir Australijoje 2024 m. gegužės 3 d. Jis taip pat buvo stebimas dabar jau nebeveikiančiu kosminiu teleskopu „Gaia“ šešis kartus per 16 valandų laikotarpį.
Ir čia yra svarbiausias dalykas: mikrolęšio reiškinio metu „Gaia“ buvo 1,5 milijono kilometrų atstumu nuo Žemės, todėl jos vaizdas į dangų šiek tiek skyrėsi nuo teleskopų, esančių ant žemės. Žvaigždės šviesa kiekvieną stebėtoją pasiekia skirtingu laiku.
Tai leido astronomams apskaičiuoti atstumą iki lęšio objekto – panašiai kaip mūsų smegenys suvokia atstumą iš šiek tiek skirtingų signalų, kuriuos gauname per dvi akis – ir, atitinkamai, jo masę.
Komanda apskaičiavo, kad planeta yra nutolusi nuo Žemės apie 9785 šviesmečius ir jos masė sudaro apie 22 procentus Jupiterio masės.
