Laukiama pirmųjų nuotraukų
Pirmųjų nuotraukų tikimasi sulaukti per artimiausias 24–72 valandas, kai zondas praskries virš smūgio vietos ir perduos duomenis į Žemę.
Mokyklinio autobuso dydžio raketos pakopa į Mėnulį iškeliavo dar 2025 metų sausį, kai „SpaceX Falcon 9“ paleido JAV bendrovės „Firefly Aerospace“ Mėnulio nusileidimo modulį.
Kadangi šiai misijai reikėjo daugiau energijos nei įprastiems skrydžiams arti Žemės, antroji raketos pakopa negrįžo į atmosferą, o liko skrieti kosmose.
Astronomai tik šių metų pradžioje nustatė, kad nebevaldoma raketos dalis juda trajektorija, kuri baigsis susidūrimu su Mėnuliu. Smūgis įvyko maždaug 8 700 km/val. greičiu.
Suformavo 4 metrų gylio kraterį
NASA skaičiavimais, smūgis turėjo suformuoti apie 18 metrų skersmens ir 4 metrų gylio kraterį.
Taip pat tikimasi, kad į aplinką buvo išmestos Mėnulio dulkės ir uolienų nuolaužos, kurių analizė gali padėti geriau suprasti Mėnulio paviršiaus savybes bei patobulinti kosminių objektų stebėjimo metodus.
Raketos pakopa atsitrenkė į Einšteino kraterio rajoną vakarinėje Mėnulio pusėje.
Ši vieta nuo Žemės matoma prastai, todėl paties smūgio stebėti nebuvo įmanoma. NASA planuoja palyginti Mėnulio paviršiaus nuotraukas prieš ir po įvykio, kad įvertintų susiformavusį kraterį.
Kosminių šiukšlių susidūrimai su Mėnuliu yra reti.
2022 metais į Mėnulį rėžėsi Kinijos raketos pakopa, o 2009-aisiais NASA tyčia nukreipė raketos pakopą į Mėnulio paviršių, siekdama ištirti smūgio sukeltą dulkių debesį.
