Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos Jorko universiteto išanalizavo 69 ankstesnius tyrimus, apėmusius beveik 4,5 mln. žmonių, ir ieškojo sąsajų tarp demencijos rizikos bei trijų veiksnių: fizinio aktyvumo, sėdimo laiko ir miego trukmės.
Rezultatai parodė, kad optimalus miego kiekis yra 7–8 valandos per naktį. Tiek miegant demencijos rizika buvo mažiausia.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad: miegant mažiau nei 7 valandas, demencijos rizika padidėja apie 18 proc., o miegant daugiau nei 8 valandas, rizika gali išaugti net 28 proc.
Tai gali padėti išsaugoti smegenų sveikatą
Be to, svarbūs ir kiti kasdieniai įpročiai. Ilgas sėdėjimas (daugiau nei 8 valandos per dieną) ir per mažas fizinis aktyvumas (mažiau nei 150 minučių per savaitę) taip pat siejami su didesne demencijos tikimybe.
Tyrėjai pabrėžia, kad tai – ne tiesioginis priežastinis ryšys, o statistinės sąsajos.
Kitaip tariant, negalima tvirtai teigti, kad per ilgas ar per trumpas miegas sukelia demenciją.
Pavyzdžiui, kai kurie ankstesni tyrimai rodo, kad ilgesnis miegas gali būti ne priežastis, o ankstyvas Alzheimerio ligos požymis.
Vis dėlto bendras vaizdas aiškus: sveiki įpročiai – pakankamas judėjimas, mažiau sėdėjimo ir tinkama miego trukmė – gali padėti išsaugoti smegenų sveikatą.
Tyrimas apėmė ir jaunus dalyvius
Manoma, kad tokie veiksniai gerina kraujotaką smegenyse, padeda pašalinti medžiagų apykaitos atliekas ir mažina uždegiminius procesus.
Kadangi demencijos atvejų pasaulyje daugėja, o veiksmingo gydymo vis dar nėra, vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai.
Skaičiuojama, kad net apie pusę visų atvejų būtų galima atitolinti ar išvengti, koreguojant gyvenimo būdą.
Tyrimas išsiskiria ir tuo, kad apėmė gana jaunus dalyvius – nuo maždaug 35 metų – bei ilgą stebėjimo laikotarpį.
Vis dėlto mokslininkai pažymi, kad duomenys buvo nevienodi, o kai kurios sritys, pavyzdžiui, sėdėjimo įpročiai, nagrinėtos rečiau, todėl reikalingi papildomi tyrimai.
