Sekite 15min Google
Pasak jos, natūraliai senstant žmogui gali prireikti daugiau laiko prisiminti vardą ar tam tikrą žodį, tačiau vėliau jis dažniausiai prisimenamas. Sergant demencija pokyčiai yra kur kas rimtesni.
„Sutrinka ne tik atmintis, bet ir gebėjimas planuoti, orientuotis, priimti sprendimus, atlikti kasdienes užduotis. Kitaip tariant, skirtumas yra ne tik užmaršumo dažnis, bet ir tai, kiek šie pokyčiai trukdo kasdieniam gyvenimui bei žmogaus savarankiškumui“, – pasakojo L.Bojarskaitė.
Vienas dažniausiai pastebimų ankstyvųjų demencijos požymių – tos pačios informacijos klausinėjimas ar neseniai vykusių pokalbių pamiršimas. Tačiau, anot neuromokslininkės, ligos pradžią gali išduoti ir visai kiti pokyčiai.
„Žmogui gali tapti sunkiau planuoti, tvarkyti finansus, sekti receptą, orientuotis pažįstamoje aplinkoje ar rasti tinkamus žodžius pokalbio metu“, – vardijo neurobiologė.
Mokslininkė pridūrė, kad kartais pirmiausia pasikeičia ir žmogaus elgesys ar asmenybė. Jis gali tapti apatiškesnis, dirglesnis arba prarasti susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Vis dėlto pavieniai užmaršumo atvejai dar neturėtų būti laikomi demencijos požymiu. Įtarimą turėtų kelti progresuojantys pokyčiai, kurie pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą.
Genai nėra nuosprendis
Kalbant apie demencijos riziką, dažnai baiminamasi paveldimumo, tačiau, pasak mokslininkės, daugumai žmonių genetika nėra lemiamas veiksnys. Tik nedidelė dalis Alzheimerio ligos atvejų yra nulemti retų paveldimų genetinių mutacijų. Kur kas dažniau žmogus gali turėti tik tam tikrą genetinį polinkį.
„Jis gali padidinti riziką, bet nebūtinai nulemia, kad žmogus susirgs. Naujausi vertinimai rodo, kad maždaug 45 proc. demencijos atvejų galėtų būti susiję su modifikuojamais rizikos veiksniais. Tai reiškia, kad nors negalime pakeisti savo genų, galime reikšmingai paveikti tai, kaip sensta mūsų smegenys“, – aiškino neuromokslininkė.
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslo darbuotojos dr. Eglės Audronytės, tarptautinėse prevencijos rekomendacijose išskiriama nemažai potencialiai koreguojamų veiksnių, kuriuos keičiant galima mažinti demencijos riziką. Tarp jų – rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas.
„Tiek rūkymas, tiek nesaikingas alkoholio vartojimas yra pripažinti demencijos rizikos veiksniai. Jų koregavimas įtrauktas ir į tarptautines demencijos prevencijos rekomendacijas. Koreguodami šiuos veiksnius galime sumažinti savo riziką susirgti demencija“, – 15min aiškino E.Audronytė.
Prie potencialiai koreguojamų rizikos veiksnių taip pat priskiriama išsilavinimo ir kognityvinės stimuliacijos stoka visą gyvenimą, nekoreguoti klausos ir regos sutrikimai, fizinio aktyvumo stoka, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, nutukimas, socialinė izoliacija bei oro tarša.
Vienas iš demencijos rizikos veiksnių gali būti ir depresija. Vis dėlto jos ryšys su demencija, pasak mokslininkės, nėra vienareikšmis.
„Negydoma arba nekoreguojama depresija siejama su didesne rizika vėliau susirgti demencija, todėl ji taip pat įtraukta į potencialiai koreguojamų demencijos rizikos veiksnių sąrašą“, – pasakojo E.Audronytė.
Kita vertus, vyresniame amžiuje atsiradusi depresija kai kuriais atvejais gali būti ir vienas pirmųjų neurodegeneracinės ligos požymių.
„Tai nereiškia, kad kiekvienam depresija sergančiam žmogui prasideda demencija, tačiau nuotaikos pokyčiai kai kuriais atvejais gali būti vienas pirmųjų tokių ligų simptomų“, – pabrėžė specialistė.
Demencijos riziką gali padidinti ir per gyvenimą patirtos galvos smegenų traumos, ypač jeigu jos buvo sunkios arba kartojosi.
Vis dėlto E.Audronytė pabrėžė, kad vienkartinė trauma savaime nereiškia, jog žmogui ateityje būtinai išsivystys demencija.
„Nereikėtų suabsoliutinti ir manyti, kad jeigu žmogus vieną kartą vaikystėje patyrė galvos traumą, jis būtinai susirgs demencija“, – sakė ji.
Miego ekspertė L.Bojarskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad vis daugiau tyrimų demencijos riziką sieja ir su miego kokybe.
„Miego metu smegenys aktyviai šalina medžiagų apykaitos produktus, o lėtinis miego trūkumas siejamas su didesne neurodegeneracinių ligų rizika. Kokybiškas miegas nėra prabanga ar poilsio forma – tai vienas svarbiausių procesų, padedančių palaikyti smegenų sveikatą“, – pasakojo L.Bojarskaitė.
Kryžiažodžiai, pirštų joga ir galvosūkiai
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir internete taip pat plinta įvairūs pratimai, kuriems priskiriamas gebėjimas apsaugoti smegenis nuo Alzheimerio ligos ar demencijos. Tarp jų – vadinamoji pirštų joga, specifiniai pirštų judesiai bei kitos smulkiosios motorikos užduotys. Tačiau mokslininkė L.Bojarskaitė įspėja, kad tokių metodų poveikis dažnai gerokai pervertinamas.
„Nors tokie pratimai gali būti smagi smulkiosios motorikos treniruotė, šiuo metu nėra patikimų mokslinių įrodymų, kad jie mažintų demencijos ar Alzheimerio ligos riziką“, – sakė L.Bojarskaitė.
„Apie demencijos, kaip sindromo, prevenciją pastaruoju metu kalbama labai daug. Tačiau nereikėtų visko suabsoliutinti ir apsiriboti vien kryžiažodžių sprendimu. Daug svarbiau visapusiškai rūpintis smegenų sveikata: lavinti pažintines funkcijas, išlikti fiziškai ir socialiai aktyviems, keisti kitus gyvenimo būdo veiksnius“, – pridūrė E.Audronytė.
Tai nereiškia, kad kryžiažodžiai ar įvairūs atminties žaidimai nėra naudingi, tačiau...
Kalbant apie smegenų lavinimą, itin naudinga imtis naujos, dar neįprastos veiklos, kuri verčia mokytis, klysti, prisitaikyti ir spręsti naujas problemas. Tai nereiškia, kad kryžiažodžiai ar įvairūs atminties žaidimai nėra naudingi. Tačiau, anot E.Audronytės, tai galima palyginti su sporto sale – nuolat atliekant tą patį pratimą tuo pačiu intensyvumu fizinis aktyvumas išlieka naudingas, tačiau tai nėra optimaliausias būdas tobulėti.
„Geresnio rezultato pasieksime tuomet, kai užduotys bus nemonotoniškos ir pritaikytos mūsų pajėgumui“, – teigė ji.
Didžiausi ligos mitai
Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad demencija yra neišvengiama senėjimo dalis. Pasak neuromokslininkės L.Bojarskaitės, tai vienas pagrindinių su šia liga susijusių mitų.
„Amžius yra didžiausias rizikos veiksnys, tačiau pati liga nėra normali senėjimo pasekmė“, – sakė ji.
Kitas dažnas mitas – esą smegenų sveikatai palaikyti pakanka spręsti kryžiažodžius ar žaisti įvairius protą lavinančius žaidimus. Protinė veikla yra naudinga, tačiau ji negali pakeisti fizinio aktyvumo, kraujospūdžio kontrolės, kokybiško miego ar subalansuotos mitybos.
„Smegenų sveikata priklauso nuo viso organizmo sveikatos“, – pabrėžė mokslininkė.
Taip pat klaidinga manyti, kad šeimoje pasitaikius demencijos atvejų žmogus nebegali nieko pakeisti.
„Nors genetika gali padidinti riziką, daugeliui žmonių gyvenimo būdas vis tiek turi didelę reikšmę. Kitaip tariant, genai nėra nuosprendis – jie tik viena dėlionės dalis“, – teigė L.Bojarskaitė.
Ankstyvosios diagnozės svarba
Dažniausia liga, sukelianti demenciją, yra Alzheimerio liga. Jos biologinius pokyčius tam tikrais atvejais galima nustatyti dar gana anksti, pasitelkiant specifinius biomarkerius. E.Audronytės teigimu, Alzheimerio liga susijusi su tam tikrų baltymų – beta amiloido ir tau – patologiniais pokyčiais bei kaupimusi smegenyse.
Šiuos pokyčius galima aptikti tiriant smegenų skystį, atliekant pozitronų emisijos tomografiją, o pastaruoju metu į klinikinę praktiką ateina ir kraujo biomarkerių tyrimai.
„Tai leidžia gana tiksliai nustatyti Alzheimerio ligai būdingus biologinius pokyčius. Tačiau biomarkerių aptikimas dar nebūtinai reiškia, kad žmogus tuo metu jau turi pažintinių funkcijų sutrikimų“, – paaiškino mokslininkė.
Be to, šiuo metu dar nėra galimybės tiksliai prognozuoti, per kiek laiko tokių biologinių pokyčių turinčiam žmogui gali atsirasti simptomų. Dėl šios priežasties biomarkerių tyrimai nėra rekomenduojami kaip profilaktinė patikra sveikiems žmonėms, neturintiems pažintinių funkcijų sutrikimų. Jie pirmiausia naudojami jau atsiradus tokiems sutrikimams, kai reikia kuo tiksliau nustatyti jų priežastį.
Pažintinių funkcijų pablogėjimas nebūtinai reiškia neurodegeneracinę ligą. Jį gali lemti ir depresija, tam tikrų vaistų poveikis, skydliaukės ligos, vitamino B12 trūkumas ar kitos koreguojamos būklės.
„Jas svarbu nustatyti kuo anksčiau, nes jas gydant pažintinių funkcijų būklė gali pagerėti“, – pabrėžė E.Audronytė.
Jeigu nustatoma neurodegeneracinė liga, ankstyva diagnostika leidžia anksčiau pradėti simptominį gydymą bei planuoti tolesnę paciento priežiūrą. Be to, gydymo galimybės keičiasi. Pasak mokslininkės, į klinikinę praktiką pamažu ateina ligos eigą modifikuojantys vaistai.
„Kalbant apie Alzheimerio ligą, anksčiau turėjome tik simptominį gydymą, o dabar atsiranda preparatų, kurie gali paveikti pačią ligos eigą ir ją sulėtinti“, – sakė ji.
Viena svarbiausių pastarųjų metų gydymo krypčių – antiamiloidinė terapija, kuria siekiama šalinti su Alzheimerio liga susijusį beta amiloidą. Šios grupės vaistai jau patvirtinti naudoti klinikinėje praktikoje, tačiau jų skyrimas tebėra ribotas dėl galimų nepageidaujamų reiškinių ir griežtų saugumo reikalavimų.
„Svarbu turėti realistiškų lūkesčių. Šie vaistai ligos visiškai nesustabdo ir negali atkurti jau prarastų funkcijų, tačiau klinikiniai tyrimai rodo, kad jie gali sulėtinti ligos progresavimą“, – aiškino E.Audronytė.
Pasak jos, tai reikšmingas pokytis, nes anksčiau Alzheimerio ligos gydymas galėjo daugiausia palengvinti simptomus, tačiau neveikė pačios ligos eigos. Vis dėlto naujieji vaistai gali būti skiriami tik labai ankstyvose ligos stadijose, todėl ankstyvas jos nustatymas tampa dar svarbesnis.
Tiriami ir kiti Alzheimerio ligos mechanizmai
Šiuo metu klinikiniuose tyrimuose vertinama daugybė galimų Alzheimerio ligos gydymo būdų. Vieni preparatai skirti pažintinėms funkcijoms gerinti ar neuropsichiatriniams simptomams mažinti, kiti – tiesiogiai paveikti ligos mechanizmus. Nors ilgą laiką daugiausia dėmesio buvo skiriama beta amiloidui, dabar mokslininkai tiria ir kitus galimus taikinius.
„Tiriama ir daugiau kitų taikinių – pavyzdžiui, tau baltymas ar uždegiminiai procesai. Viena svarbiausių naujovių yra tai, kad ligos eigą modifikuojantys gydymo metodai jau ateina į klinikinę praktiką, o kuriami preparatai vis dažniau nukreipiami ne tik į amiloidinę patologiją, bet ir į kitas Alzheimerio ligos grandis“, – sakė E. Audronytė.
Pasak mokslininkės, svarbiausia suprasti, kad žmogus turi realių galimybių sumažinti demencijos riziką, nors visiškai jos panaikinti neįmanoma.
Neteisinga manyti, kad nieko negalime padaryti. Rizikos veiksnių koregavimas yra prasmingas ir efektyvus.
„Yra tarptautinės demencijos prevencijos rekomendacijos, kuriose išskiriami įvairūs koreguojami gyvenimo būdo ir sveikatos veiksniai. Todėl neteisinga manyti, kad nieko negalime padaryti. Rizikos veiksnių koregavimas yra prasmingas ir efektyvus, todėl smegenų sveikata reikėtų rūpintis visą gyvenimą“, – pabrėžė E.Audronytė.
„Judėkite, mokykitės naujų dalykų, bendraukite su žmonėmis. Smegenys yra labai plastiškas organas, todėl joms naudinga nuolatinė stimuliacija viso gyvenimo metu“, – apibendrino L.Bojarskaitė.