Milijonai kenčia nuo miego trūkumo
Miego trūkumas ne tik trikdo alkio ir sotumo signalus, bet ir silpnina savikontrolę, blogina gliukozės apykaitą bei didina svorio augimo riziką. Šie pokyčiai gali įvykti labai greitai – kartais pakanka vos vienos nakties be pakankamo poilsio. Jei į tai nereaguojama, ilgainiui žala gali tik stiprėti.
Milijonai žmonių kenčia nuo lėtinio miego trūkumo. Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, daugiau nei trečdalis JAV suaugusiųjų nuolat miega mažiau nei rekomenduojamas septynias valandas per parą. O beveik trims ketvirtadaliams paauglių mokslo dienomis stinga rekomenduojamų 8–10 valandų miego.
Ypač pažeidžiami – slaugytojai, ugniagesiai ar greitosios pagalbos medikai. Naktinės pamainos ir nuolat kintantys darbo grafikai išderina biologinį laikrodį, didina potraukį nesveikam maistui, skatina prastesnius mitybos įpročius bei didina nutukimo ir medžiagų apykaitos ligų riziką.
Gera žinia – net kelios kokybiško, nuoseklaus miego naktys gali padėti atkurti organizmo pusiausvyrą ir pradėti atstatymo procesą.
Kaip miego trūkumas veikia alkio hormonus?
Alkio jausmas reguliuojamas dviem pagrindiniais hormonais – grelinu ir leptinu. Grelinas, gaminamas skrandyje, siunčia signalą, kad esate alkanas, o leptinas, išsiskiriantis iš riebalų ląstelių, praneša smegenims, kad esate sotus. Vos po vienos prastai išmiegotos nakties grelino kiekis padidėja, leptino – sumažėja, todėl kyla stipresnis alkis ir sunkiau pasiekti sotumo jausmą.
Be to, miego trūkumas keičia organizmo reakciją į stresą – padidėja streso hormonų lygis, o tai dar labiau stiprina potraukį maistui, ypač kaloringam.
Tai nėra tik subtilūs pokyčiai. Tyrimai rodo, kad vos keturias ar penkias valandas miegoję sveiki suaugusieji jaučia didesnį alkį ir stipresnį norą valgyti nesveiką, kaloringą maistą. Jei miego trūkumas tampa įpročiu, padidėjęs apetitas gali tapti nuolatiniu.
Kodėl smegenys persijungia į „atlygio režimą“?
Trūkstant miego, smegenų reakcija į maistą taip pat keičiasi. Vaizdiniai tyrimai rodo, kad sumažėja prefrontalinės žievės – srities, atsakingos už sprendimų priėmimą ir impulsų kontrolę – aktyvumas. Tuo pat metu su atlygiu susijusios sritys, tokios kaip migdolinė liauka ar branduolys, tampa jautresnės kaloringo maisto vaizdams.
Kitaip tariant, smegenys tampa labiau linkusios pasiduoti pagundoms ir mažiau geba joms atsispirti. Tyrimų dalyviai ne tik laikė nesveiką maistą patrauklesniu, bet ir dažniau jį rinkosi – net jei nebuvo iš tikrųjų alkani.
