Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto mokslininkams pavyko išskirti ir laboratorijoje išauginti patogeną iš sergančio šuns mėginių. Gyvūnas turėjo simptomų, primenančių dėmėtąją karštligę, kuri taip pat plinta per erkių įkandimus.
Kai komanda iššifravo bakterijos genomą, jie suprato, kad tai yra visiškai nauja rūšis dėmėtosios karštligės grupėje. Ji buvo pavadinta Rickettsia finnyi – pagal Finny, šunį, kurio kraujyje ji buvo rasta.
„Pirmą kartą apie Rickettsia rūšį pranešėme 2020 m., kurią susiejome su trimis šunimis. Nuo tada gavome mėginius iš dar 16 šunų – daugiausia iš pietryčių ir vidurio vakarų – kurie buvo užsikrėtę tuo pačiu patogenu“, – sakė veterinarijos mokslininkė Barbara Qurollo iš Šiaurės Karolinos valstijos.
Pavojingos infekcijos sukelia vidutinio sunkumo ar sunkius simptomus, įskaitant karščiavimą, silpnumą ir trombocitų trūkumą kraujyje. Laimei, dauguma šunų pasveiko po gydymo antibiotikais, tačiau vienas šuo mirė dar prieš diagnozę, o kitam teko taikyti eutanaziją.
Žmonės ir šunys nėra pagrindiniai dėmėtosios karštligės bakterijų nešiotojai, tačiau kartais mes ir mūsų augintiniai galime jas platinti.
Daugelyje pasaulio vietų žmonių gyvenamosios vietos sutampa su erkių buveinėmis, todėl kiekvienas kontaktas gali padidinti tikimybę, kad tapsime bakterijų nešiotojais.
Nors tik nedidelis skaičius šunų buvo patvirtintas kaip užsikrėtę, yra tikimybė, kad kiti dar nėra diagnozuoti.
Laboratoriniais eksperimentais nustatyta, kad bakterija buvo gerai prisitaikiusi išgyventi žinduolių šeimininkų ląstelėse, augdama šunų imuninėse ląstelėse daugiau nei 104 dienas.
Tai rodo, kad mūsų augintiniai gali būti infekcijos rezervuaras. Beje, šios erkių rūšies geografinis paplitimas sutampa su vietomis, iš kurių kilę sergantys šunys.
Atsižvelgiant į šio patogeno galimybę persikelti iš vienos rūšies į kitą, JAV mokslininkai teigia, kad siekiant išvengti poveikio visuomenės sveikatai, būtina nustatyti jo šeimininkus.
