Psichologai ir sveikatos specialistai pastebi, kad Naujųjų metų pasižadėjimus dažniau kuria simbolinė datos galia ir socialiniai lūkesčiai nei tikras vidinis poreikis keistis.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentė Inga Truskauskaitė pasakojo, kad Naujieji metai daugeliui žmonių tampa patraukliu momentu išsikelti pokyčių tikslus ne dėl realios datos svarbos, o dėl jai priskiriamos simbolinės prasmės. „Mes mėgstame tokias tarsi magiškas įvykių ribas. Sausio pirma atrodo kaip ypatinga diena – baltas lapas, nauja pradžia, nauji metai, naujas aš. Iš esmės tai yra iliuzija, bet ji padeda mums geriau jaustis“, – 15min aiškino psichologė.
Visi taip daro, reikia ir man
Pasak jos, dažniausios naujametiniai pasižadėjimai susiję su sveikata, išvaizda ar savęs tobulinimu, tačiau jie neretai kyla ne iš vidinio poreikio, o iš lyginimosi su kitais.
„Žmonės galvoja: visi sportuoja – vadinasi, ir man reikia sportuoti, kad būčiau geresnis žmogus ar bent jau toks, koks, mano galvoje, turėčiau būti. Turime labai aiškų „teisingo“ žmogaus paveikslą – sportuojančio, sveikai besimaitinančio, skaitančio knygas, besidominčio kultūra – ir pagal jį dažnai keliame tikslus“, – sakė I.Truskauskaitė.
Asmeninis treneris Jonas Dovidas Beinarys pritarė psichologei, kad metų pradžioje žmonių susidomėjimas sportu tradiciškai būna didžiausias per visus metus. „Sausį motyvacija treniruotis paprastai yra gerokai aukštesnė nei bet kuriuo kitu metų mėnesiu“, – 15min komentavo J.D.Beinarys.
Vis dėlto, anot asmeninio trenerio, ilgalaikį ritmą pavyksta išlaikyti ne visiems. „Vidutiniškai apie 40 procentų žmonių – maždaug du iš penkių – išlieka reguliariai sportuojantys“, – teigė J.D.Beinarys.
