Sekite 15min Google
Naujausi žurnale „Nature“ paskelbti tyrimai rodo, kad užkrūčio liauka visą žmogaus gyvenimą gali daryti ilgalaikį ir reikšmingą poveikį sveikatai bei ilgaamžiškumui, padėdama organizmui kovoti su įvairių ligų, įskaitant vėžį, rizika.
„Įtarėme, kad suaugusiųjų užkrūčio liauka vis dar gali būti svarbi, tačiau mus nustebino gauti rezultatai. Nesitikėjome, kad šie skirtumai taip stipriai ir nuosekliai bus susiję su ilgaamžiškumu, vėžio atvejų dažniu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei atsaku į vėžio gydymą keliose didelėse, nepriklausomose kohortose. Tai leidžia manyti, kad suaugusiųjų užkrūčio liauka yra kur kas svarbesnė, nei manyta anksčiau“, – „ScienceAlert“ sakė Harvardo universiteto onkologas Hugo Aertsas.
Savo tyrime H.Aertsas ir jo komanda išanalizavo daugiau nei 27 tūkst. žmonių sveikatos duomenis, surinktus dviejose atskirose kohortose – Framinghamo širdies tyrime (FHS) ir Nacionaliniame plaučių vėžio patikros tyrime (NLST).
Abiejuose tyrimuose žmonėms buvo atlikti kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai, kuriais buvo įvertintas jų užkrūčio liaukos dydis, forma ir sudėtis.
Šie duomenys buvo perduoti tai dirbtinio intelekto sistemai, kuri, remdamasi šiais skirtingais požymiais, galėjo įvertinti užkrūčio liaukos būklę.
Tuomet dirbtinis intelektas galėjo apskaičiuoti užkrūčio liaukos sveikatos balą – tam tikrą rodiklį, leidžiantį apytiksliai įvertinti, kiek funkcionali liauka buvo suaugus. Pagal jį kiekvienas žmogus buvo priskirtas vienai iš trijų grupių: žemos, vidutinės arba aukštos užkrūčio liaukos sveikatos.
Tolesni kiekvienos kohortos stebėjimo duomenys parodė, kad užkrūčio liaukos būklė buvo susijusi su reikšmingai skirtingomis sveikatos baigtimis kelerius metus po atliktų KT tyrimų.
Atsižvelgę į amžių, lytį, rūkymą ir gretutines ligas, tyrėjai nustatė, kad NLST dalyviams, kurių užkrūčio liaukos būklė buvo gera, santykinė mirties rizika po 12 metų buvo maždaug 50 proc. mažesnė, palyginti su tyrimo dalyviais, kurių užkrūčio liaukos būklė buvo prastesnė.
Taip pat žmonėms, kurių užkrūčio liaukos būklė buvo gera, tikimybė susirgti plaučių vėžiu buvo maždaug 36 proc. mažesnė, o mirties nuo plaučių vėžio rizika – apie 50 proc. mažesnė nei žmonėms, kurių užkrūčio liaukos būklė buvo prastesnė.
Širdies ir kraujagyslių ligų atveju taip pat nustatytas reikšmingas santykinės rizikos sumažėjimas: aukšta užkrūčio liaukos būklė buvo susijusi su 63 proc. mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika NLST tyrime, o FHS tyrime – net iki 92 proc. mažesne rizika, palyginti su žmonėmis, kurių užkrūčio liaukos būklė buvo prastesnė.
Šiuos rezultatus ateityje reikėtų patvirtinti atliekant papildomus tyrimus. Be to, tyrimas parodė tik duomenų sąsajas, todėl negalima užtikrintai teigti, kad būtent sveikesnė užkrūčio liauka lemia šiuos geresnius sveikatos rodiklius.
Tačiau šie rezultatai vis dar leidžia manyti, kad turime iš naujo įvertinti savo supratimą apie tai, kaip užkrūčio liauka gali prisidėti prie suaugusiųjų sveikatos ir ilgaamžiškumo.
„Šios išvados keičia mūsų požiūrį į imuninę sistemą medicinoje. Mūsų tyrimas rodo, kad užkrūčio liaukos būklė yra esminė imuninės sistemos pajėgumo dalis ir kad dabar ją galima įvertinti atliekant įprastus medicininius vaizdinimo tyrimus. Tai atveria galimybę nustatyti pacientus, kuriems tam tikras gydymas gali būti naudingiausias, pritaikyti gydymą taip, kad būtų išsaugota imuninės sistemos būklė, ir kurti naujas strategijas, padedančias senstant išlaikyti imuninės sistemos funkciją.“, – „ScienceAlert“ sakė H.Aerts.
