Tačiau tokio stiliaus ritminiai žaidimai gerokai padidėjusiu populiarumu pradėjo džiaugtis ne taip ir seniai. Praėjusio amžiaus pabaigoje atsiradę žaidėjų šokio judesius išbandantys žaidimai buvo retenybė namuose, tačiau kitoje Atlanto vandenyno pusėje netruko išpopuliarėti įvairiuose žaidėjams skirtuose klubuose ir kavinėse.
Mažą prieinamumą lėmė brangi ir daug vietos užimanti įranga, ant kurios ir reikėdavo šokti bei laiku padėti koją ant tam tikros skirtingomis spalvomis pažymėtos zonos. 21 amžiaus pradžioje Japonijoje šokių ritmo žaidimus kuriantys kūrėjai ėmėsi masiškai kurti žaidimus vaikams. Tačiau šie nuo pat pradžių nebuvo skirti žaisti namuose, nes buvo kuriami tik arkadinėms mašinoms, tad jų populiarumas nebuvo itin didelis.
Revoliuciją šokių žaidimų žanre sukėlė 2010 ir 2011 metais „Micorosoft“ ir „Sony“ pristatyti „Xbox Kinect“ ir „PlayStation Move“ konsolių priedai, kurie leido fiksuoti žaidėjų judesius be griozdiškų kilimėlių su jutikliai. Tuo pasinaudojo „Ubisoft“ studija. Jai jau nebuvo svetima kviesti žaidėjus šokti „Just Dance“ žaidimuose, mat studija 2009 metais nusprendė tam panaudoti „Nintendo Wii“ konsolės valdiklį, fiksuojantį žaidėjo judesius. Tačiau plačiau paplitusioms konsolėms išleisti priedai studijai leido pasiekti kur kas daugiau žaidėjų. „Ubisoft“ šią seriją pildo kasmet, o šokiai prieš ekraną tapo ne tik vakarėlių pramoga paties įvairiausio amžiaus dalyviams, bet, kai kurių kitų žaidimų atveju, ir rimtu fiziniu iššūkiu sportuojantiems. Šiais laikais „Just Dance“ žaidimas naudojasi ir jūsų telefone esančiais giroskopais, ir akselerometrais, tad teoriškai prie vienos šokio sesijos gali prisijungti ir šimtas žmonių.
Šokių ir ritmo žaidimų vandenis išbandė ir kita, šiandien ypač gerai žinoma vakarėlių žaidimus kurianti studija. „Guitar Hero“ ir „Rock Band“ serijas sukūrusi „Harmonix“, 2010 metais pristatė pirmąjį „Dance Central“ žaidimą. Tiesa, serija negalėjo pasigirti tokia šlove, kokios sulaukė „Just Dance“. Platinimo tik per „Xbox“ platformą ribojimas ir stipri konkurencija lėmė tik keturių žaidimų pasirodymą ir serijos plėtros nutraukimą 2014 metais.
Tačiau „Harmonix“ rado kitą nišą į namų vakarėlius. Jau minėtomis „Guitar Hero“ ir „Rock Band“ serijomis ši studija ne tik pradėjo plastikinių prie konsolės jungiamų muzikinių instrumentų bumą, bet ir įrodė, kad žaidėjai yra pasirengę juos pirkti.
Pirmasis „Guitar Hero“ žaidimas debiutavo 2005 metais „PlayStation 2“ konsolei ir buvo parduodamas kartu su plastikine prie konsolės jungiama gitara, kuri imituodavo tiek akustinę, tiek bosinę gitarą. Žaidimas netrukus tapo netikėtu hitu, per pusę metų užsitarnavo geriausiai tuo metu „PlayStation 2“ konsolei parduodamo žaidimo vardą ir susirinko ne vieną geriausio žaidimo apdovanojimą.
„Harmonix“ jau po metų pristatė tęsinį, kuriam pavyko pakartoti pirmojo žaidimo šlovę. Tačiau netrukus seriją perėmė „Activion“ ir originaliųjų žaidimų kūrėjai buvo nuo jos atskirti. O su laiku „Guitar Hero“ fenomenas ėmė slūgti. Iš „Harmonix“ atėmus jų pačių kūrinį, studija nusprendė, kad gali dar geriau ir 2007 metų pabaigoje pristatė pirmąjį „Rock Band“ serijos žaidimą. Šis ankstesnį kūrinį užgožė atsiradusiais mušamaisiais ir klavišiniais instrumentais, kuriems buvo galima naudoti prie konsolės prijungiamus naujus priedus arba tikrus instrumentus, bei galimybe dainuoti kartu su mėgstamos dainos atlikėju.
Nors „Rock Band“ ir netapo geriausiu parduodamu žaidimu, serija kurį laiką puikavosi pardavimų topuose ir iš „Guitar Hero“ panosės nušvilpė ne vieną geriausio metų žaidimo apdovanojimą. Tiek „Guitar Hero“, tiek „Rock Band“ serijų populiarumas šiuo metu yra sumažėjęs ir abiejų serijų aukso amžius jau praėjo, bet šios serijos vis dar yra vertinamos ne tik kaip puikios pramogos vakarėlių metu - jos stipriai prisidėjo prie muzikinio vaikų ugdymo. Taip pat šios žaidimų serijos paklojo pamatus ne vienam vėliau sukurtam muzikiniam žaidimui, o „RockBand“ išpopuliarinta galimybė dainuoti ir pelnyti taškus tapo atskiru vakarėlių žaidimų žanru.
