Jis susiformuoja tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje, tačiau jo poveikis gali būti juntamas beveik visoje planetoje.
El Ninjo – natūralus klimato reiškinys, keičiantis atmosferos cirkuliaciją, kritulių pasiskirstymą ir temperatūrą skirtinguose pasaulio regionuose.
Dėl jo vienur kyla niokojančios audros ir potvyniai, kitur įsivyrauja sausros, karščio bangos ar miškų gaisrai.
Pasak VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo, doc. dr. Gintauto Stankūnavičiaus, El Ninjo nėra staiga prasidedantis procesas – jo požymiai ima ryškėti gerokai anksčiau, nei apie tai oficialiai paskelbiama.
Kas yra El Ninjo?
El Ninjo – natūraliai pasikartojantis klimato reiškinys, paprastai besikartojantis kas dvejus–septynerius metus.
Mokslininkai mano, kad jis Žemės klimato sistemą veikia jau šimtus milijonų metų, o vienas jo ciklas dažniausiai trunka nuo devynių iki dvylikos mėnesių.
Šio reiškinio pradžia – tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Įprastai čia pučiantys rytų vėjai stumia šiltą paviršinį vandenį nuo Pietų Amerikos krantų link Indonezijos.
Tačiau šiems vėjams susilpnėjus šiltas vanduo ima slinkti atgal į rytus. Kartu keičiasi atmosferos cirkuliacija, todėl orų pokyčiai tampa juntami toli už Ramiojo vandenyno ribų – Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje, Australijoje bei Europoje.
Kitaip tariant, pokyčiai vienoje Ramiojo vandenyno dalyje gali pakeisti orus kone visoje planetoje.
Mokslininkai šiuos pokyčius stebi palydovais ir specialiais plūdurais Ramiajame vandenyne, kurie matuoja ne tik vandens paviršiaus, bet ir gilesnių sluoksnių temperatūrą.
Kuo labiau įšyla vandenynas, tuo stipresnis gali būti El Ninjo reiškinys.
Super El Ninjo pasekmės gali justi visas pasaulis
Super El Ninjo nėra oficialus mokslinis terminas. Taip meteorologai vadina ypač stiprų El Ninjo etapą, kai Ramiojo vandenyno paviršiaus temperatūra pakyla bent 2 laipsniais Celsijaus virš daugiametės normos.
Tokie reiškiniai pasitaiko retai, tačiau jų pasekmės gali būti juntamos įvairiuose pasaulio regionuose.
Pavyzdžiui, 2015–2016 metų super El Ninjo buvo siejamas su rekordiškai aktyviu uraganų sezonu centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje, sausromis Etiopijoje, vandens trūkumu Puerto Rike ir tuo metu aukščiausia pasauline vidutine oro temperatūra per visą stebėjimų istoriją.
Jis galėtų tapti vienu galingiausių kada nors užfiksuotų šio reiškinio epizodų, pabrėžiama JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Klimato prognozių centras naujausioje prognozėje.
Kaip El Ninjo veikia planetą?
El Ninjo keičia pasaulinę atmosferos cirkuliaciją, todėl jo poveikis gali būti juntamas tūkstančius kilometrų nuo vietos, kur jis susiformuoja.
Priklausomai nuo stiprumo, vienuose regionuose jis sustiprina liūtis ir audras, kituose – atneša ilgalaikes sausras, karščio bangas ar padidina miškų gaisrų riziką.
Anksčiau El Ninjo metais pietrytinėse Jungtinių Valstijų teritorijose iškrisdavo daugiau kritulių, o pietų Afrikoje dažniau pasitaikydavo sausros ir alinantys karščiai, smarkiai paveikdavę žemės ūkį.
Indonezijoje ir Australijoje tokiais metais išaugdavo miškų gaisrų rizika.
Šiltesnis Ramiojo vandenyno vanduo šildo ir atmosferą, todėl El Ninjo metai dažnai tampa vienais šilčiausių per visą meteorologinių stebėjimų istoriją.
Poveikį jaučia ir gyvūnai
El Ninjo veikia ne tik žmones, bet ir ekosistemas. Po itin stiprių El Ninjo epizodų praėjusio amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose smarkiai sumažėjo Galapagų pingvinų populiacija.
Mokslininkai aiškina, kad dėl šylančio vandens sumažėjo maistinių medžiagų ir žuvų, todėl pingvinams ėmė trūkti maisto.
Mokslininkai pabrėžia, kad El Ninjo nėra nei „geras“, nei „blogas“ – tai natūrali Žemės klimato sistemos dalis, pasikartojanti jau milijonus metų.
Vis dėlto šiuolaikinės stebėjimo technologijos leidžia vis anksčiau pastebėti jo formavimąsi.
Tai suteikia galimybę tiksliau prognozuoti ekstremalius orus ir geriau pasirengti galimoms sausroms, karščio bangoms, audroms ar potvyniams.
