Vietoj to, kad tiksliai atkartotų realius palydovų stebėjimus, modeliai nuolat nepakankamai įvertina didėjantį skirtumą arba disbalansą tarp energijos kiekio, kurį Žemė gauna iš Saulės, ir kiekio, kurį planeta išspinduliuoja atgal į kosmosą, rodo naujas tyrimas.
Kol kas neaišku, koks trūkstamas veiksnys galėtų padėti modeliams tapti tikslesniems, tačiau mokslininkai mano, kad tai gali būti susiję su tuo, kaip debesys sąveikauja su mažomis atmosferos dalelėmis, vadinamomis aerozoliais.
„Debesų pokyčių, atsirandančių reaguojant į aerozolių pokyčius, atvaizdavimas gali nevisiškai atspindėti tikrovę“, – „Live Science“ teigė tyrimo pagrindinis autorius, Japonijos Meteorologijos tyrimų instituto klimatologas Seiji Yukimoto.
Palydoviniai stebėjimai rodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius Žemės energijos disbalansas padidėjo daugiau nei dvigubai, o nuo 2010 m. augo ypač sparčiai.
Tyrimo duomenimis, į atmosferą sulaikoma daugiau energijos nei išsiskiria į kosmosą, o tai lemia temperatūros kilimą. Didžiąją dalį energijos disbalanso lemia žmogaus veiklos sukeliamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, tačiau mokslininkai teigia, kad įtakos turi ir kiti veiksniai.
2023 m. disbalansas pasiekė 1,8 vato kvadratiniam metrui (0,16 vato kvadratinei pėdai) – tai dvigubai daugiau nei klimato modeliai prognozavo remdamiesi didėjančiomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis.
„Apskritai modeliai rodo, kad Žemės energijos disbalansas didėja, tačiau šio didėjimo tempas skirtinguose modeliavimuose skiriasi, be to, jie niekada tiksliai neatspindi to, ką rodo palydoviniai stebėjimai“, – „Live Science“ teigė atmosferos mokslininkas iš Merilando universiteto Baltimorės apygardoje ir NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Tianle Yuanas.
Tyrėjai bandė paaiškinti šį neatitikimą siūlydami, kad modeliai galbūt ne iki galo įtraukia grįžtamuosius procesus, natūralius svyravimus ir sumažėjusias aerozolių emisijas. Norėdami rasti atsakymus, S.Yukimoto ir jo kolegos atkūrė Žemės energijos disbalansą 2001–2024 m. laikotarpiu, naudodami 15 moderniausių klimato modelių, palydovinius spinduliuotės duomenis ir paviršiaus temperatūros stebėjimus.
Rezultatai, paskelbti žurnale Geophysical Research Letters, patvirtina, kad kai kurie klimato sistemos procesai modeliuose nėra įtraukti. Modeliavimai nepakankamai įvertino energijos kiekį, kurį Žemė sugėrė iš Saulės, ypač 2010–2024 m. laikotarpiu, kai palydoviniai duomenys rodo, jog Žemės energijos balansas buvo visiškai išsibalansavęs.
„Jų analizė yra tvirta ir aiški. Jie išnagrinėjo skirtingus emisijų scenarijus, tačiau nė vienas iš jų negali visiškai atkurti stebėjimų. Jie nustato, kad modeliai nesugeba tinkamai atspindėti stipraus [Žemės energijos disbalanso] augimo“, – sakė T.Yuanas, kuris nedalyvavo šiame tyrime.
Šis trūkumas rodo, kad modeliuose gali trūkti paslėptų mechanizmų, kurie mažina energijos kiekį, išspinduliuojamą iš Žemės į kosmosą. Klimato modeliai įtraukia šiltnamio efektą sukeliančias dujas, tačiau, remiantis tyrimu, jie gali nepakankamai įvertinti tai, kaip kylanti paviršiaus temperatūra veikia debesis ir kitus elementus, reguliuojančius, kiek energijos pasišalina į kosmosą. Taip pat kyla klausimų dėl aerozolių įtakos, kuri sumažėjo nuo 2010 m. dėl Kinijos emisijų mažinimo ir naujų laivybos reguliavimų.
