Užteko vien XX a. pokyčių
Vienas „Facebook“ vartotojas neseniai pasidalijo nuoroda į tyrimą apie atmosferos reakciją į Žemės magnetinio lauko pokyčius 1900-2000 m. (visas pavadinimas anglų kalba – „The whole atmosphere response to changes in the Earth's magnetic field from 1900 to 2000: An example of “top-down” vertical coupling“).
Jį su kolegomis atliko olandė Ingrid Cnossen, tyrinėjanti ilgalaikius pokyčius aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, Žemės magnetinio lauko pokyčius ir anglies dvideginio atmosferoje daugėjimo poveikį. Studijos rezultatai buvo paskelbti 2016 m. liepą.
„Išaiškėjo klimato kaitos priežastys, – mokslinį straipsnį pakomentavo internautas. – <…> Prieš jus – Žemės magnetinio centro pokyčiai.
2016 metais paskelbtame tyrime aiškiai sakoma, kad „magnetinio lauko pokyčiai nuo 1900 iki 2000 metų sukelia reikšmingus temperatūros ir vėjo pokyčius visoje atmosferos sistemoje (0-500 km) DJF (December, January, February – gruodį, sausį, vasarį, greičiausiai automatinio vertimo programa šios autorių sugalvotos santrumpos neperprato – red. past.)“.
Bet galima ir toliau tikėti, kad dėl klimato atšilimo kalti jūs patys. Laisvė rinktis.“
Šis įrašas sulaukė 2,4 tūkst. reakcijų ir beveik 650 komentarų, juo pasidalijo 540 žmonių.
Tačiau „Facebook“ vartotojas padarė klaidingas išvadas – jau tūkstančius metų vykstantys magnetinio lauko pokyčiai dabartinės klimato kaitos nesukėlė. Jo minimame straipsnyje tokia išvada nepadaryta.
Kosmoso spinduliai galimai lemia debesuotumą
Tyrėjų komanda, atlikdama simuliacijas, analizavo Žemės magnetinio lauko pokyčių 1900-2000 m. poveikį visai atmosferai (0-500 km aukštyje).
Žemės vidinis magnetinis laukas laikui bėgant palaipsniui kinta, rašoma tyrimo ataskaitoje. Didelių pokyčių gali įvykti net per kelis dešimtmečius ar šimtmetį.
Pastarąjį amžių Žemės magnetiniai poliai paprastai judėjo maždaug 10 km per metus greičiu. Šiaurinis nuo 8-ojo deš. judėjo dar greičiau – iki 40-60 km/m, o pietinio judėjimo greitis dar nuo XIX a. vid. po truputį lėtėjo.
Nėra aiškaus mechanizmo, kuris paaiškintų ryšį tarp magnetinio lauko svyravimų ir klimato kintamumo.
Magnetinis laukas įvairiais būdais veikia viršutinius atmosferos sluoksnius, bet nėra akivaizdu, kad turėtų didelės įtakos ir žemiau. Anot tyrėjų, ypač poveikis troposferos klimatui atrodo menkas, nors tokių pranešimų retkarčiais pasirodo.
Pavyzdžiui, kai kurie mokslininkai anksčiau išsiaiškino, kad magnetinio lauko intensyvumo maksimumai ir minimumai Vakarų Europoje XVII-XIX a. sutapo su atitinkamai vėsimo ir atšilimo įvykiais, kaip rodo Alpių ledynų plėtimasis ir atsitraukimas.
Neseniai pastebėta, kad temperatūra Šiaurės Rytų Europoje šiek tiek paaukštėjo, nes geomagnetinis polius tolsta, o ten, kurlink jis artėja, šiek tiek atvėso. Kiti rado įrodymų, kad magnetinio lauko silpnėjimas susijęs su troposferos aušinimu.
„Nors šios įrodymų gijos intriguoja, jos išlieka itin prieštaringos, mat nėra aiškaus mechanizmo, kuris paaiškintų ryšį tarp magnetinio lauko svyravimų ir klimato kintamumo“, – teigiama tyrimo ataskaitoje.
Laikui bėgant magnetinis laukas taip kinta, kad magnetiniai šiaurės ir pietų poliai galiausiai apsikeičia vietomis.
Ryšiams paaiškinti dažnai pasitelkiama kosmoso spindulio-debesų hipotezė. Stipresnis magnetinis laukas esą padidina apsaugą nuo kosmoso spindulių – energija įkrautų dalelių, sklindančių per erdvę.
Manoma, kad šie spinduliai veikia kaip debesų kondensacijos branduoliai, todėl tikėtina, kad sumažėjus kosmoso spindulių susidarys mažiau debesų, o tai savo ruožtu pakeistų klimatą (pvz., temperatūrą ir kritulius). Tačiau įtikinamų įrodymų sunku rasti.
Žemės magnetinis laukas taip pat gali paveikti žemutinius atmosferos sluoksnius per poveikį viršutiniams, kur pastebėtas tiesioginis poveikis temperatūrai ir vėjui, kaip pažymėjo tyrimo komanda. Tiesa, mokslininkų žodžiais, šie pokyčiai nebūtinai yra realūs, nes tyrimui buvo pasitelkta simuliacija.
Panašių tyrimų ir apžvalgų esama ir daugiau, bet juose neteigiama, kad Žemės magnetinio centro judėjimas būtų klimato kaitos priežastis, ypač pagrindinė ar vienintelė.
Mobiliesiems įtaka didesnė nei klimatui
Žemę supa didžiulis magnetinis laukas, vadinamas magnetosfera. Jis saugo mus nuo kosmoso spindulių, Saulės vėjo sukeltos atmosferos erozijos, dalelių spinduliuotės, kurią sukelia didžiulių įmagnetintos plazmos debesų išsiveržimai iš Saulės vainiko į kosmosą.
Magnetinį lauką skystoje išorinėje šerdyje sukuria galingos, dinamiškos planetos centre slypinčios jėgos. Šios gali keistis, tad lauko stiprumas laikui bėgant svyruoja. Tai gali lemti laipsniškus magnetinių šiaurės ir pietų polių intensyvumo bei padėties poslinkius.
Tikroji šiaurė yra fiksuota padėtis ant planetos, nukreipta tiesiai į geografinį Šiaurės ašigalį. Geomagnetinė šiaurė nėra pastovus taškas. Ji atitinka šiaurinę magnetosferos ašį ir vis pasislenka. Magnetinė šiaurė atitinka magnetinio lauko linijas, ją nustato kompasas.
2001 m. geomagnetinė šiaurė buvo virš Kanados Ellesmere salos ir 55-60 km per metus greičiu judėjo Rusijos link. Po gero dešimtmečio atstumas nuo šio taško iki Šiaurės ašigalio buvo maždaug 800 km. Apskaičiuota, kad jau 2021 m. geomagnetinė šiaurė buvo palikusi Kanados arktinę dalį.
Nuo 1831 m., kai Arkties tyrinėtojas Jamesas Clarkas Rossas pirmą kartą aptiko Žemės magnetinę šiaurę, ji pasislinko 965 km į šiaurės vakarus, o judėjimo greitis padidėjo nuo maždaug 1,6 km iki 55 km per metus.
Bet ar šie geomagnetiniai įvykiai gali būti atsakingi už ekstremalius orus, rūšių išnykimą ir net katastrofas? – retoriškai klausiama žurnalo „National Geographic“ interneto puslapyje. Ir čia pat atsakoma – mokslininkai teigia, kad ši teorija neturi pagrindo.
NASA tinklalapyje taip pat teigiama: nors šie pokyčiai gali paveikti palydovus ir magnetinę navigaciją (mobiliųjų telefonų, laivų, komercinių oro linijų), nėra įrodymų, kad jie turėtų įtakos Žemės klimatui.
Sukėlė potvynį Adomo ir Ievos laikais?
Laikui bėgant magnetinis laukas taip kinta, kad magnetiniai šiaurės ir pietų poliai galiausiai apsikeičia vietomis. Paleomagnetiniai įrašai rodo, kad per pastaruosius 83 mln. metų tai įvyko 183 kartus, o per 160 mln. metų – kelis šimtus kartų.
Buvęs JAV oro pajėgų darbuotojas tvirtino, neva magnetinių polių apsikeitimai išnaikino kelias civilizacijas.
Intervalai tarp apsisukimų stipriai svyravo, bet vidutiniškai truko apie 300 tūkst. metų. Pastarasis įvyko maždaug prieš 780 tūkst. metų. Brunhes-Matuyamos apsikeitimu pavadintas procesas užtruko maždaug šimtmetį.
Polių apsisukimo metu magnetinis laukas susilpnėja, bet visiškai neišnyksta. Magnetosfera kartu su atmosfera ir toliau saugo Žemę nuo kosminių spindulių bei įkrautų saulės dalelių, nors nedidelis kiekis kietųjų dalelių spinduliuotės gali pasiekti planetos paviršių.
Niekas tiksliai nežino, kada gali įvykti kitas polių apsikeitimas, tačiau mokslininkai yra tikri, kad tai neįvyksta per naktį: tai tęsiasi šimtus ar net tūkstančius metų.
Per pastaruosius 200 metų Žemės magnetinis laukas susilpnėjo maždaug 9 proc. Kai kurie tai laiko įrodymu, kad neišvengiamai įvyks apsikeitimas, bet pagrindo taip manyti nėra. Paleomagnetiniai tyrimai rodo, kad laukas yra stiprus taip pat, kaip per pastaruosius 100 tūkst. metų, ir dvigubai intensyvesnis už milijono metų vidurkį.
Iš pastarojo didelio polių apsikeitimo laikotarpio augalų ir gyvūnų fosilijų nepanašu, kad būtų buvę didelių pokyčių. Giliavandenių nuosėdų mėginiai patvirtina, kad ledynų aktyvumas buvo stabilus. Geologiniai ir iškastiniai įrašai iš ankstesnių apsikeitimų nerodo nieko neįprasto, pavyzdžiui, pasaulio pabaigos įvykių ar didelių išnykimų.
Nepaisant to, ir daugiau internautų svarsto, esą Žemės magnetinio lauko svyravimai prisideda prie dabartinio visuotinio atšilimo, net gali sukelti katastrofiškus klimato pokyčius.
Žiniasklaidos stebėsenos grupė „Media Matters“ vien 2023 m. sausį-balandį aptiko 7 klipus iš žinomo melagienų platintojo tinklalaidės „Joe Rogan Experience“, kurie buvo aktyviai platinami internete. Tų metų sausio 18 d. transliuotoje tinklalaidėje kaip tik buvo kalbama apie šią sąmokslo teoriją
Pasak „National Geographic“, ją dar 1965 m. sukūrė buvęs JAV oro pajėgų darbuotojas Chanas Thomasas. Jis tvirtino, neva magnetinių polių apsisukimai lėmė kelių senovės civilizacijų išnykimą. Vyro žodžiais, pirmasis potvynis įvyko dar Adomo ir Ievos laikais (dėl to ji ir vadinama pirmųjų žmonių vardais), po to sekė Nojaus ir jo arkos istorija, trečiąjį dar tik patirsime.
Apokalipsės prieš 42 tūkst. metų nebuvo
Būna ir ekstremalesnių nei paprastas svyravimas magnetinio lauko intensyvumo pokyčių, vadinamų geomagnetiniais nuokrypiais. Jie trunka nuo kelių šimtmečių iki kelių dešimčių tūkstančių metų.
Pastarasis toks nuokrypis, vadinamas Laschamps’o arba Adamso įvykiu (pagal Prancūzijos vietovės, kur buvo pastebėta geomagnetinių anomalijų, pavadinimą ir mokslinės fantastikos rašytojo, knygos „Autostopo po galaktiką vadovas“ autoriaus Douglaso Adamso, kuris skaičių 42 įvertino kaip atsakymą į viską, pavardę), buvo beveik prieš 42 tūkst. metų.
Radioaktyviosios anglies tyrimai rodo, kad maždaug prieš 41 500 metų magnetinis laukas labai susilpnėjo ir ašigaliai apsikeitė, o po 500 metų vėl grįžo į savo vietas.
Vieno šio proceso tyrimo rezultatai 2021 m. buvo publikuoti žurnale „Science“. Anot jį atlikusių mokslininkų, tuomet gyvybė Žemėje buvo veikiama intensyvios ultravioletinės šviesos, neandertaliečiai ir milžiniški gyvūnai, vadinami megafauna, išnyko, o žmonės ieškojo apsaugos urvuose.
Sidnėjuje įsikūrusio Naujojo Pietų Velso universiteto tinklalapyje, kur buvo pristatytas šis tyrimas, nuokrypio pasekmės buvo apibūdintos kaip siaubo filmo siužetas: „Ozono sluoksnis buvo pažeistas, tropikuose siautėjo elektros audros, Saulės vėjai kėlė įspūdingus šviesos šou (pašvaistes), arktinis oras plito per Šiaurės Ameriką, pakilo ledo sluoksniai ir ledynai, oro sąlygos smarkiai pasikeitė.“
NASA Goddardo kosmoso studijų instituto direktorius klimatologas Gavinas Schmidtas šią studiją įvertino kaip spekuliacinę.
„Kur įrodymai apie kokius nors klimato pokyčius prieš 42 tūkst. metų, kurie būtų susiję su išnykimu? Ledo šerdies poslinkių nėra. Žinome, kad per pastarąjį ledynmetį buvo daug klimato svyravimų, laikas yra gana tiksliai nustatytas, nė vienas iš jų nesutampa su šiuo magnetiniu nuokrypiu“, – mokslininką citavo „National Geographic“.
G.Schmidto žodžiais, nėra įrodymų, kad magnetiniai nuokrypiai būtų susiję su klimato pokyčiais „Nebuvo su jais susijusios klimato kaitos, nebuvo jokio masinio išnykimo“, – pabrėžė jis.
„Nėra įrodymų, kad Žemės klimatui reikšmingos įtakos būtų turėję pastarieji trys magnetinio lauko nuokrypiai (įvykę per pastaruosius 70 tūkst. metų – red. past.) ar koks nors nukrypimo įvykis bent per pastaruosius 2,8 mln. metų“, – NASA Pasaulinio klimato pokyčių tinklalapyje prieš ketverius metus rašė Alanas Buisas.
Tą BBC portale pažymėjo ir astrobiologas dr. Lewisas Dartnellis iš Vestminsterio universiteto.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Žemės magnetinis laukas turi įtakos atmosferai, temperatūrai ir vėjui, bet pasaulinės klimato kaitos jis nelemia.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
