Atnaujinant daugiabučius namus vis dažniau pasitelkiamos modernios technologijos, kurios leidžia ypač efektyviai sumažinti išskiriamą CO2 kiekį bei daugiabučio energijos sąnaudas, turi kitų pranašumų, naudingų ir gyventojams, ir aplinkai. Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko, investuoti į šiuolaikiškus sprendimus ne tik verta, bet ir būtina, o visus juos remia ir valstybė.
Investuoti į šiuolaikiškus sprendimus ne tik verta, bet ir būtina, o visus juos remia ir valstybė.
„Gyventojai, nusprendę renovuoti savo daugiabutį, dažnai svarsto ir galimybę įsirengti nepriklausomą energijos šaltinį, kuris gamintų reikalingą elektros kiekį namui. Jei tokia galimybė yra, vertinama, kiek tai kainuotų ir per kiek laiko atsipirktų. Šiuo metu, esant tinkamoms techninėms sąlygoms, daugelis ryžtasi įrengti fotovoltines saulės elektrines ant daugiabučių stogų. Tai sprendimas, kuris ne tik didina energetinį savarankiškumą, bet ir finansiškai atsiperka“, – sako ekspertas.
Finansuojamas energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės, vėjo, geoterminės ar aeroterminės energijos) įrengimas, taip pat vėdinimo sistemos pertvarkymas įskaitant mechaninio vėdinimo sistemos su šilumogrąžos (rekuperacijos) funkcija įrengimą.
Šilumos siurbliai
Šilumos siurbliai taip pat gali būti naudojami daugiabučiuose kaip alternatyva tradiciniam šildymui. Šildymo sistema oras-vanduo išsiskiria maža tarša ir yra taupi, nes pastato išorėje veikiantis šilumos siurblys absorbuoja šilumą iš lauke esančio oro ir perduoda ją į patalpas per įrengtus šildymo prietaisus.
Tačiau Lietuvos energetikos instituto mokslininkas dr. Ramūnas Gatautis teigia, kad jų pritaikomumas daugiabučiuose turi tam tikrų ypatumų.
„Skirtingai nei, pavyzdžiui, saulės elektrinės, šilumos siurbliai teoriškai gali veikti visus metus, vienintelė sąlyga – turi būti elektros. Tačiau būta atvejų, kai dėl elektros tiekimo sutrikimų žmonės kurį laiką liko be šildymo. Be to, šilumos siurbliai labai skiriasi pagal tai, iš kur ima pirminę energiją. Pigiausi variantai, „oras–vanduo“ tipo siurbliai, gerai veikia šiltuoju metų laiku, tačiau žiemą jų efektyvumas krenta“, – pasakoja specialistas.
Pasak R. Gataučio, efektyviausi – geoterminiai šilumos siurbliai, kurie šilumą ima iš grunto. Yra du pagrindiniai techniniai sprendimai: horizontalūs kolektoriai, kuriems reikia didelio žemės ploto, ir vertikalūs gręžiniai, siekiantys 100–150 metrų gylį. Pastarųjų įrengimas brangus, tačiau technologija pasižymi stabilumu, ilgaamžiškumu ir aukštu efektyvumu.
Ekspertui pritaria ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martynas Nagevičius. Anot jo, gyventojams, turintiems individualų šildymą ir siekiantiems sutaupyti, atsiveria platesnis modernizacijos laukas: šilumos siurbliai, dujų katilai ar jų kombinacijos.
„Pavyzdžiui, kai temperatūra lauke krinta žemiau nulio, šilumos siurblio efektyvumas mažėja – tokiu atveju protinga dalį apkrovos perleisti dujų katilui. Tačiau didžioji dalis miesto daugiabučių yra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo – sistemos, kuri patogi, bet neretai mažiau lanksti. Tokiuose namuose alternatyvos individualiam reguliavimui iš esmės nėra, tad dažniausiai reikšmingas energinis efektyvumas pasiekiamas tik per kompleksinę renovaciją“, – tvirtina M. Nagevičius.
Rekuperacinės sistemos
Daugiabučių modernizavimas neapsiriboja vien langų pakeitimu ar sienų šiltinimu. Tobulėjant energijos taupymo technologijoms, atsiranda galimybė įrengti ir išmanesnius vėdinimo sprendimus, kurie ne tik pagerina oro kokybę, bet ir leidžia taupyti šilumą bei užtikrinti komfortą vasaros metu. Anot M. Nagevičiaus, vienas tokių sprendimų – centralizuota mechaninė vėdinimo sistema su šilumos atgavimu, arba kitaip rekuperacija.
„Nors tokių projektų kol kas nedaug, kai kurie daugiabučių gyventojai jau įsirengia šias sistemas. Tai dažnai atsitinka po renovacijos, kai langai tampa labai sandarūs, o natūrali oro cirkuliacija sumažėja – atsiranda drėgmės, pelėsio pavojus, pablogėja oro kokybė. Mechaninis vėdinimas su šilumos atgavimu leidžia šias problemas išspręsti itin efektyviai. Iš patalpų išeinantis šiltas oras pašildo į patalpas tiekiamą šaltą lauko orą, taip sutaupoma šilumos energijos. Tačiau tai dar ne viskas – vienu metu įrengus tokią sistemą, galima papildomai ją išplėsti ir su vėsinimo funkcija“, – pasakoja pašnekovas.
Jis priduria, kad šaldymo įranga reikalauja papildomos elektros energijos, tačiau ją suteikti gali saulės elektrinė.
„Šių dviejų sistemų veikimas idealiai sutampa. Vasarą, kai patalpas kaitina saulė ir jas vėsinti reikia labiausiai, saulės elektrinės, taip pat šildomos saulės, gamina daugiausia elektros energijos. Ši sąjunga tampa dažnu renovacijos pasirinkimu, ypač dabar, kai šiltėjant vasaroms vėsinimas aktualus ir Lietuvos klimato zonai“, – teigia ekspertas.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
