Mažesnius pardavimus lėmė mažesnė nauja pasiūla – rugpjūtį fiksuota 13 išankstinių pardavimų, o liepą – 132.
„Lyginant su keliais paskutiniais mėnesiais, sumažėjo ekonominės klasės būsto pardavimų dalis, o vidutinės klasės – padidėjo. Galima daryti kelias prielaidas. Ekonominės klasės pardavimų sumažėjimą galėjo lemti mažesni investicinio būsto pardavimai, tuo tarpu vidutinės klasės segmente galėjo apsipirkti kiek daugiau pirmojo būsto pirkėjų, gavusių indikacijų dėl pirmojo būsto finansavimo sąlygų pokyčių, nepriklausomai nuo to, kokie jie buvo“, – teigia „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Rugpjūtį „Inreal“ pirminės Vilniaus būsto rinkos stebėjimus papildė 256 naujais objektais – tris kartus mažiau nei liepą (780), bet beveik dvigubai daugiau nei pernai rugpjūtį (133). Pasiūlos kiekis per mėnesį sumažėjo 3 proc., nuo 6 911 iki 6 708 vienetų, tačiau pasiūloje esančio būsto kiekis vis vien išlieka apie 22 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu (5 509).
Per paskutinius dvylika mėnesių rinkai kas mėnesį buvo pasiūloma apie 100 butų daugiau nei parduodama, todėl per metus pirminės rinkos balanso rodiklis padidėjo nuo 0,98 iki 1,20. Rinka išlieka subalansuota, tačiau atskiruose segmentuose pasiūlos ir paklausos santykis skiriasi. Didžiausia pasiūla koncentruota ekonominėje klasėje, kurioje pirkėjai gali rinktis iš maždaug pusės visų būstų.
Rugpjūtį fiksuota išskirtinai daug kainų korekcijų: 409 kartus jos buvo didintos, 374 kartus mažintos.
„Rugpjūtį išsiskyrė kainų korekcijų mastas – kainos buvo ne tik didinamos, bet ir gana aktyviai mažinamos. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai matome reikšmingesnį judėjimą abiem kryptimis. Vis dėlto metinis kainų augimas išlieka ryškus – ekonominiame segmente siekia apie 9 proc., o vidutiniame – apie 14 proc.“, – sako T.S.Kvainickas.
Įvertinus struktūrinius pasiūlos pokyčius, ekonominės klasės būstas kainavo 3 407 Eur/kv. m (be pokyčių), vidutinės klasės – 4 713 Eur/kv. m (-1 proc.), prestižinės klasės – 7 628 Eur/kv. m (be pokyčių), loftai – 3 565 Eur/kv. m (-2 proc.), kotedžai – 2 430 Eur/kv. m (+2 proc.). Metinis kainų augimas ekonominiame segmente siekė apie 9 proc., vidutiniame – apie 14 proc.
Kauno mieste rugpjūčio mėnesį fiksuoti 148 būsto pardavimai (158 nauji susitarimai, 10 grąžinimų) – tai apie 80 proc. daugiau nei liepą (81, 93, 12) ar pernai rugpjūtį (82, 84, 2). Pasiūlos stebėjimai papildyti 268 naujais objektais – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (119). Pasiūlos kiekis padidėjo iki 2 151 vieneto, tačiau tarp jų laisvi tik 1 351 būstas. Pasiūla šiemet yra pusantro karto didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Kauno rinka šiuo metu rodo labai aiškų paklausos potencialą. Pasiūla auga, tačiau jos didėjimas nėra perteklinis – jis iš esmės atliepia pirkėjų poreikius. Besitęsiantis kainų augimas ir aktyvūs pardavimai rodo, kad naujo būsto poreikis Kaune tampa tvariu“, – teigia T.S.Kvainickas.
Pasak jo, apie tai liudija ir besitęsiantis kainų augimas. Per mėnesį kainos buvo didintos 111 kartų, mažintos 2 kartus. Rinkos balanso rodiklio reikšmė Kaune padidėjo nuo 1,54 iki 1,56, tačiau ją iškreipia didelis rezervuoto būsto kiekis.
Klaipėdos pirminėje būsto rinkoje rugpjūčio mėnesį registruoti 29 suminiai pardavimai (30 naujų susitarimų, 1 grąžinimas) – iš esmės tiek pat, kiek liepą (28, 30, 2), tačiau gerokai mažiau nei pernai, kuomet į rugpjūčio mėnesį sukrito ilgalaikiai pardavimai (153, 157, 4). Į pasiūlos stebėjimus įtraukti 42 nauji objektai, o bendras pasiūloje esančio būsto kiekis padidėjo iki 1 079 vienetų, tarp kurių 622 laisvi objektai.
„Per metus pasiūlos kiekis, kaip ir Kaune, padidėjo pusantro karto, vystytojams parodžius didesnį susidomėjimą uostamiesčio potencialu. Tikėtina, kad pasiūlos realizavimas kiek užtruks, todėl vidutiniu laikotarpiu galimas lėtesnis pasiūlos augimas“, – sako T.S.Kvainickas.
Reikšmingų kainų pokyčių nefiksuota: 2 kartus jos buvo didintos, 4 – mažintos. Didelis pasiūlos kiekis lemia, kad rinkos balanso rodiklis (2,47) rodo pirkėjo rinką. Net ir atmetus rezervuoto būsto įtaką, pirkėjai bent jau hipotetiškai turi didesnes galimybes derėtis, ypač lyginant su kitais didmiesčiais.
