Daugiausia paraiškų sulaukta iš Vilniaus miesto – 9, Kauno miesto ir Kauno rajono – 6, Telšių – 6, Ukmergės – 3, Jonavos 2. Po vieną paraišką taip pat yra pateikę Birštonas ir Klaipėdos rajonas.
Tuo pat metu rengiami investiciniai planai net 537 senos statybos daugiabučiams, kurių gyventojai jau išreiškė pritarimą modernizacijai. Pagal rengiamų investicinių projektų skaičių pirmauja Vilnius ir Vilniaus rajonas (daugiau nei 100 projektų), taip pat Kaunas ir Kauno rajonas (virš 100 projektų). Aktyviai planus rengia ir Klaipėdos, Panevėžio, Jonavos, Telšių rajonai bei Palangos miestas.
Aktyviai planus rengia ir Klaipėdos, Panevėžio, Jonavos, Telšių rajonai bei Palangos miestas.
„Aktyvumas išties didelis. Tikimės, kad parengti investicijų planai bus patvirtinti – tam reikia bent 55 proc. namo butų savininkų pritarimo – ir netrukus šių daugiabučių atstovai teiks paraiškas finansavimui gauti. Raginame gyventojus dar kartą įvertinti visapusišką renovacijos naudą – tai ne tik mažesnės šildymo sąskaitos ir energijos sąnaudos, bet ir ilgesnis pastato tarnavimo laikas.
Be to, renovacija leidžia ilgam pamiršti kasmetinius remontus – nereikės nuolat lopyti stogo ar keisti trūkusių vamzdžių“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Daugiau galimybių gyventi patogiau ir tvariau
Pagal naujo kvietimo sąlygas, gyventojai gali gauti paramą ne tik stogo, sienų, langų ar šildymo sistemos atnaujinimui, bet ir kitoms priemonėms, kurios gerina gyvenimo kokybę bei pastato išvaizdą: balkonų langų ir durų angų didinimui, balkonų išplėtimui ar naujų įrengimui, rūsio pritaikymui slėptuvėms, dviračių saugyklų ar elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimui.
Šiame kvietime siūloma naudoti ir inovatyvią skydinės renovacijos technologiją, leidžiančią renovaciją vykdyti bet kuriuo metų laiku, taip ženkliai sumažinant darbo trukmę ir poveikį aplinkai. Naudojant šią metodiką, sienų šiltinimo trukmė sutrumpėja net 2–3 kartus.
„Skydinė renovacija padeda ne tik sumažinti šildymo sąnaudas, bet ir pagreitina visą renovacijos procesą. Daug darbų atliekama gamykloje – tai efektyviau energijos požiūriu, susidaro mažiau atliekų. Skydai gaminami iš medžiagų, kurių 15 proc. sudaro atsinaujinantys organinės kilmės gamtos ištekliai“, – pabrėžia G. Burbienė.
Skydinė renovacija padeda ne tik sumažinti šildymo sąnaudas, bet ir pagreitina visą renovacijos procesą.
Ekspertė pratęsia, kad gyventojų susidomėjimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais auga kasmet. Iš 28 šiemet pateiktų paraiškų net 21 numatyta įrengti saulės elektrines, kolektorius ar šilumos siurblius. Ši tendencija rodo, kad žmonės nori gyventi tvariau, supranta, kaip tai svarbu.
Gera žinia gyvenantiems kultūros paveldo apsaugos zonose
APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė atkreipia dėmesį, kad kvietime jau gali dalyvauti daugiabučiai, esantys kultūros paveldo apsaugos zonose.
„Aplinkos ministerija inicijavo kvietimo sąlygų pakeitimą ir nuo šiol galimybė teikti paraiškas šio kvietimo metu suteikta ir tiems daugiabučiams, kurie yra paveldosaugos teritorijose. Nors tokiems pastatams taikomi specifiniai reikalavimai dėl sienų, langų, stogo ar kitų elementų, svarbu, kad ir jie turėtų galimybę pasinaudoti valstybės parama renovacijai“, – teigia G. Burbienė.
Dar vienas reikšmingas pokytis – šiame kvietime kultūros paveldo statusą turinčių pastatų renovacijai nustatyti didesni fiksuoti įkainiai, pagal kuriuos skaičiuojama valstybės parama.
Pirmojo metų ketvirčio rezultatai nuteikia optimistiškai
Pasak APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovės Aušros Bartkevičienės, daugiabučių renovacijos apimtys kasmet auga. 2025 m. pirmąjį ketvirtį buvo baigta net 90 daugiabučių renovacija – tai beveik 30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais.
Kaip ir ankstesniais metais, pirmauja Vilnius – atnaujinta 11 namų. Po 9 daugiabučius modernizuota Kaune ir Jonavoje, Mažeikiuose – 5, Elektrėnuose – 4, o Klaipėdoje, Palangoje ir Šiauliuose – po 3 daugiabučius.
„2024 m. iš viso buvo renovuoti 333 daugiabučiai, o šiemet, išlaikant tokį tempą, jų skaičius gali viršyti 400. Tokiems rezultatams didžiausią įtaką turi visų grandžių bendras darbas – nuo administratorių iki APVA ir kitų institucijų. Nuolat peržiūrime procesus ir stengiamės juos trumpinti – nuo mokėjimo prašymų iki pirkimų vertinimo. Labai svarbus ir administruojančių įmonių indėlis – jos vis labiau orientuojasi ne tik į darbų kokybę, bet ir į efektyvų organizavimą“, – teigia A. Bartkevičienė.
Ji priduria, kad statistinį augimą lemia ir tai, jog šiemet užbaigiami kai kurie pernai pradėti, bet nebaigti projektai, todėl bendras skaičius gerokai didesnis.
Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.
Paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
