Už balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 36, o devyni susilaikė.
Finansų ministerija per dieną pakoregavo NT mokesčio variantą ir siūlo leisti savivaldybėms nustatyti neapmokestinamas pirmojo būsto vertės grindis ir konkrečius tarifus nuo 0,1 iki 1 proc., tačiau mažiausia „grindų“ riba turėtų būti 10 tūkst. eurų asmeniui.
Kitas gyventojų NT būtų apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų asmeniui, o virš šios ribos taip pat būtų taikomi diferencijuoti 0,1-1 proc. tarifai.
Pristatė pagrindinius pakeitimus: „Garantija visiems Lietuvos gyventojams“
Finansų ministras Rimantas Šadžius ketvirtadienį Seime teigė, kad Seimo nariams buvo sukėlę abejonių „galbūt per didelių galių suteikimas savivaldybėms“.
„Finansų ministerija nusprendė atsižvelgti į vertingą Seimo Teisės komiteto pastabą – siūlymą nustatyti pagrindiniam gyvenamajam būstui, kai savivaldybė galėtų nustatyti savo tarifus, nustatyti minimalias vadinamąsias grindis – 10 tūkst. eurų turto vertės vienam asmeniui, 20 tūkst. eurų vertės šeimai. Tai būtų minimali garantija visiems Lietuvos gyventojams ir visoms savivaldybėms“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad savivaldybėse turto vertės labai skiriasi.
„Savivaldybės, norėdamos suplanuoti papildomas pajamas į savo biudžetą, atsižvelgti į gyventojų socialinius poreikius, į gyventojų struktūrą, gali nustatyti kitokias grindis. 10 tūkst. vertės grindys buvo pasirinktos, orientuojantis į nekilnojamojo turto kainų lygį savivaldybėse, kur kainos yra mažiausios“, – teigė R.Šadžius.
Seimo nariai, anot jo, kėlė klausimą ir dėl priklausinių bei techninių statinių, kurie tiesiogiai netarnauja būsto tikslams.
„Jie nepakliūva į pagrindinio būsto sąvoką, bet yra šalia – tai garažas, daržinė. Kad nekiltų dėl to abejonių apmokestinant savivaldybės gyventojus, siūloma ne pagrindiniam būstui kilstelėti apatinę ribą, kuri nustatyta Seimo sprendimu būtų taikoma visoje valstybėje, iki 50 tūkst. eurų. Tai apimtų nemažai: ir daržinių, ir garažų, tvorų ir pan. statinių. Manau, kad po pateikimo jūs tam pritarsite. Prašyčiau pritarimo po pateikimo“, – tęsė R.Šadžius.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos Rita Tamašunienė pažymėjo, kad mokesčių pertvarka paplonins žmonių pinigines, nes naikinama lengvata šildymui, labiau apmokestinamos pajamos, turto draudimo įmokos, todėl, pasak jos, nereikia įvesti dar ir naujo NT mokesčio.
„Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis akcentavo, kad gerai, kad po pateikimo priėmė svarstyti NT mokestį, nes po kitų metų NT mokestinių verčių perskaičiavimo, žmonės už savo turtą būtų mokėję gerokai daugiau, likus galioti dabartinei tvarkai.
Savo gyvenamąją vietą verčiau deklaruotų sandėliuke
Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė pasisakė „prieš“ šį įstatymą.
„Tai jau šešta įstatymo versija: pradžioje buvo 0 kartelė, vėliau – 20 tūkst. eurų, dar vėliau – 40 tūkst. eurų. Vėliau – 50 tūkst. eurų, dar vėliau – vėl 0. Dabar – 10 tūkst. eurų ir 50 tūkst. eurų. Variantų buvo n plius k. Tiesą sakant, paskutinė versija atrodo keistai, nes antram būstui, kuris yra mažiau prioretizuojamas, turi daug didesnę neapmokestinamą kartelę, nei pirmasis. Savivaldybės turės nustatyti pirmam būstui dalį, kuri neapmokestinama – ne mažiau, kaip 10 tūkst. eurų. Tikėtina, kad savivaldybės, ypač mažesnės, pasirinktų savivaldybės vidurkį – apie 10-20 tūkst. eurų, bet antram būstui privaloma kartelė – 50 tūkst. eurų. Tai tiesą sakant, jei aš gyvenčiau Akmenėje, aš savo vietą deklaruoju kur nors sandėliuke ar šiltnamyje, nes už pirmą būstą tokiu atveju mokėčiau daugiau, nei už antrą“, – kalbėjo G.Skaistė.
Ji lygino, kad apsigyvenus sandėliuke, jos namas turi 50 tūkst. eurų kartelę, o deklaravus savo name gyvenamąją vietą, tikėtina, kad neapmokestinama kartelė bus 20 tūkst. eurų. Jos nuomone, tai – logikos stoka.
„Įstatymas tapo nelogiškas, šiai versijai nepritarsiu, lauksiu septintos versijos“, – kalbėjo G.Skaistė.
Vyriausybė pritarė naujausiems NT mokesčio pakeitimams. Patobulintas įstatymo projektas Seimui pateiktas ketvirtadienį. Parlamentarai po pateikimo priėmė svarstyti NT mokestį.
Lietuvos savivaldybių asociacija, kaip skelbė BNS, sakė, kad nauji siūlymai problemų nesprendžia – reikia leisti savivaldai pačiai nusistatyti mažiausią NT apmokestinimo ribą. Asociacija taip pat norėtų, kad neliktų atskyrimo tarp pirmojo būsto ir kito gyventojų turto, o visi pinigai surinkti iš NT mokesčio, tektų savivaldybėms.
Vyriausybė siūlo, kad visos pajamos už pirmąjį būstą būtų skiriamos savivaldybėms – jos priklausys nuo tarybų sprendimų, tuo metu už kitą NT – Gynybos fondui. Preliminariai skaičiuojama, kad iš kito gyventojų turto mokesčio būtų surenkama apie 14 mln. eurų per metus, o iš 0,2 proc. papildomo komercinio NT mokesčio – apie 61 mln. eurų.
Iki šiol Vyriausybė siūlė leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, virš jų taikant 0,1–1 proc. tarifus. Tuo metu kitą gyventojų NT siūlyta apmokestinti nuo 20 tūkst. eurų vertės asmeniui arba 40 tūkst. eurų – dviem bendrasavininkiams.
