Socialiniai tinklai pilni filmuotų vaizdų: po Vilnių bei kitus miestus važinėja „Tesla“ elektromobiliai, kurių vairo (beveik) neliečia vairuotojai. Ir nors Susisiekimo ministerija bei Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) neslepia džiaugsmo, kad Lietuva viena pirmųjų leido „Tesla“ aktyvuoti iš dalies autonominę vairavimo funkciją, nuo nesėkmių niekas neapdraustas. Naujausias pavyzdys – birželio 3 d. „Tesla“ (važiavusi FSD režimu), greitkelyje nepastebėjo barjero ir jį nulaužė.
Kad paveikslas nebūtų vien rožinėmis spalvomis pieštas – ETSC (Europos transporto saugos taryba) jau išreiškė susirūpinimą, kad technologijos, jas per greitai adaptuojant, gali užgožti saugumo reikalavimus. Apie tai plačiau – su LTSA ir Transporto inovacijų asociacijos (TIA) specialistais.
Ką „Tesla“ pati daro Lietuvoje
„Tesla“, kurios savininkai įsigijo FSD funkciją, lengvai randa kelią miesto centre, nemato vargo aplinkkeliuose, tačiau „stringa“ parkavimo aikštelėse. Vieną tokį bandomąjį „Tesla“ FSD (Full Self Driving Supervised) važiavimą nufilmavo Ramūnas Kembrė, plačiau žiūrėkite čia.
Nepaisant daugybės „piarinių“ pareiškimų, daugeliui skaitytojų kyla klausimas: kas čia įvyko, ar Lietuva, jos keliai taip patobulėjo, kad juose gali orientuotis dirbtinis intelektas? Žemiau tekste paaiškinsime, kad būtų lengviau suprasti.
1.Tai nėra autonominis automobilis
Susisiekimo ministras Juras Taminskas gegužės 20 d. paskelbė, kad Lietuvoje jau galima važiuoti (iš dalies) autonominiais automobiliais. Skamba kaip revoliucija? Bet taip nėra. FSD (vairuotojo prižiūrimas autonominis vairavimas) tėra 2-as autonomiškumo lygis.
Automatizuotas vairavimas skirstomas į šešis lygius – nuo 0 iki 5. Nulinis lygis reiškia visišką žmogaus kontrolę, pirmasis ir antrasis lygiai apima įvairias pagalbos vairuotojui funkcijas – greičio palaikymą, automobilio laikymąsi eismo juostoje ar automatinį stabdymą. Būtent antram lygiui priskiriama ir „Tesla FSD Supervised“ sistema. Plačiau skaitykite čia.
Kitaip tariant, tiems, kurie jau anksčiau naudojo „Tesla“ autopilotą, Elonas Muskas, palaiminus ministrui bei Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA), suteikė įdomesnį žaislą.
Lietuva neatliko jokių saugumo bandymų.
Rašau žaislą, nes vairuotojas negali atsipalaiduoti ar kažkaip sutaupyti laiko, dirbti kompiuteriu ir pan.
2. Lietuvoje saugumo bandymai nebuvo atlikti
Antras svarbus dalykas – Lietuva neatliko jokių saugumo bandymų. Tiesiog adaptavo Nyderlandų transporto priemonių administracijos (RDW) išduotą laikiną ES tipo sistemos FSD (angl. Full Self-Driving, Supervised) patvirtinimą ir garsiai apie tai pranešė pasauliui.
Plačiau šį skambų pareiškimą ir vairuotojo atsakomybę teisininkas komentuoja čia.
Tačiau esmė tokia: atsakomybės už galimas „Tesla“ klaidas neprisiima nei Elonas Muskas, nei ministras Juras Taminskas. Jie gali tik pasigirti technologijų progresu. O jei nutiks kas blogo, atsakys „Tesla“ vairuotojas.
3. Ar tai saugu?
Ministro teigimu, šios technologijos jau dabar gali realiai prisidėti prie saugesnio ir patogesnio vairavimo, ypač ilgesnėse kelionėse ar monotoniškame eisme. Tačiau LTSA Transporto veiklos skyriaus vadovas Virginijus Čiškauskas 15min negali pagrįsti, kad „Tesla“ FSD didina eismo saugumą: „Platesnio pobūdžio klausimai, susiję su technologijos poveikiu eismo saugumui ar tokių įrodymų sklaida, nebuvo šio vertinimo dalis ir nebuvo detaliai analizuojami“.
Jį papildė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, Transporto inovacijų asociacijos vadovė. Jos teigimu, Nyderlandų RDW yra viešai nurodžiusi, kad sistema buvo tikrinta daugiau kaip pusantrų metų bandymų trasoje ir viešuosiuose keliuose, o tinkamai naudojama ji gali prisidėti prie eismo saugumo, nes padeda vairuotojui atlikti vairavimo užduotis ir taiko griežtą vairuotojo dėmesio stebėseną.
Remiantis tipo patvirtinimo institucijos atliktu vertinimu, „FSD Supervised“, naudojama pagal nustatytas sąlygas ir prižiūrint vairuotojui, gali prisidėti prie eismo saugumo.
Dėl detalesnių saugumo įrodymų Transporto inovacijų asociacija ateityje ketina bendradarbiauti su Nyderlandų tarnyba RDW, siekdama gauti daugiau viešai prieinamos informacijos apie bandymų metodiką ir vertinimo kriterijus.
4. Meškos paslauga: ar vairuotojas išlieka atidus?
Buvęs „Regitros“ direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, cituodamas ETSC (Europos transporto saugos taryba), iškėlė saugumo klausimus: kaip sistema tikrina vairuotojo pasirengimą perimti valdymą ir ar yra duomenų, kiek „hands-off“ režimas lėtina reakciją?
Kitaip tariant, prie gero greitai priprantama. Ir, nors vairuotojas lieka atsakingas, neaišku, kaip jo elgesį paveiks FSD funkcija.
Į pirmą klausimą (apie pasirengimą) LTSA Transporto veiklos skyriaus vadovas Virginijus Čiškauskas atsakė taip: „Konkretus veikimo principų ar jų praktinio taikymo nagrinėjimas nepateko į šio vertinimo apimtį“.
Pasak R.Anziukevičiūtės-Buzės, pagal RDW viešai pateiktą informaciją, „FSD Supervised“ stebi, ar vairuotojo akys nukreiptos į kelią ir ar vairuotojo rankos yra pasirengusios perimti vairą.
Sistema vairuotojo pasirengimą vertina per dėmesio stebėseną. Ji tikrina, ar vairuotojas stebi kelią, ar jo rankos yra pasirengusios perimti vairą, ir ar vairuotojas reaguoja į sistemos įspėjimus. Jeigu vairuotojas neatitinka dėmesio reikalavimų, sistema pateikia vizualinius, garsinius ir kitus įspėjimus, o ilgalaikio ar pasikartojančio neatidumo atveju gali laikinai apriboti funkcijos naudojimą.
Antrą klausimą (apie galimai lėtinamą reakciją) LTSA komentavo šitaip: „Tokie klausimai laikytini platesnės analizės dalimi ir nebuvo nagrinėjami vykdant formalią tipo patvirtinimo pripažinimo procedūrą“.
Žmogaus elgsenos ar rizikos veiksniai nebuvo vertinti.
LTSA specialistas taip pat pridūrė, kad „žmogaus elgsenos ar rizikos veiksnių analizė nepateko į šio vertinimo taikymo sritį. Vertinimas buvo orientuotas į formalius tipo patvirtinimo aspektus“.
Rugilė Anziukevičiūtė-Buzė papildė, kad viešai paskelbto universalaus reakcijos laiko rodiklio, kuris būtų tiesiogiai taikomas „FSD Supervised“ „hands-off“ režimui visose situacijose, nėra.
Jos žiniomis, reakcijos laikas priklauso nuo situacijos sudėtingumo, vairuotojo dėmesio, kelio aplinkos, greičio, oro sąlygų ir įspėjimo pobūdžio.
Dėl šios priežasties sistemos saugumas turi būti vertinamas ne tik pagal vidutinį reakcijos laiką, bet ir pagal visą rizikos valdymo grandinę: vairuotojo stebėseną, įspėjimų seką, sistemos naudojimo ribas, klaidų prevenciją ir realaus eismo incidentų stebėseną.
5. Blogo oro nebūna? Ar „Tesla“ mato lietų?
Tiek „Tesla“ vairuotojai, tiek kitų markių savininkai, važinėjantys išmaniais automobiliais (tarkime, su virtualiais veidrodėliais), pastebi, kad ir per lietų šios sistemos veikia puikiai. Arba išsijungia.
Ar FSD funkcija buvo testuota kitose ES šalyse skirtingomis oro sąlygomis? Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, Transporto inovacijų asociacijos vadovė sako, kad viešai žinoma, jog sistema buvo vertinta ilgalaikių bandymų metu, įskaitant bandymus trasoje ir viešuosiuose keliuose.
Tačiau detalus bandymų geografinis pasiskirstymas, scenarijų sąrašas, oro sąlygos, paros laikas, kelių kategorijos ir eismo aplinkos nėra išsamiai viešai paskelbti.
„Iš tikrųjų, Lietuvai svarbu įvertinti, ar sistema buvo testuota sąlygomis, panašiomis į Lietuvos kelių aplinką: tamsiuoju paros metu, lyjant, sningant, esant silpnam ženklinimui, kelio darbams, dviračių ir pėsčiųjų sąveikai, žiedinėse sankryžose, užmiesčio keliuose, gyvenvietėse ir mišraus eismo sąlygomis“, – sutinka TIA vadovė.
Į klausimus „Kaip RDW stebi FSD saugumą realiame eisme?“ ir „Kaip vertintos JAV tyrimuose nustatytos FSD problemos?“, LTSA specialistas siūlė ieškoti atsakymo Olandijoje.
Realaus eismo stebėsenos metodika nėra detaliai viešai paskelbta.
Vis dėlto R.Anziukevičiūtės-Buzės duomenimis RDW taikoma „FSD Supervised“ realaus eismo stebėsenos metodika nėra detaliai viešai paskelbta.
Kodėl Europa – atsargesnė nei JAV?
ETSC (Europos transporto saugos taryba) jau išreiškė susirūpinimą, dėl skubotų nacionalinių leidimų naudoti „Tesla“ „Full Self-Driving“ (FSD) sistemą po to, kai praėjusį mėnesį Nyderlandų tipo patvirtinimo institucija RDW suteikė jai laikiną (angl. – provisional) patvirtinimą. Pasak ETSC labai svarbu, kad technologijų progresas neužgožtų saugumo reikalavimų.
Tačiau Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, Transporto inovacijų asociacijos vadovė, pateikia kiek platesnį kontekstą, kodėl Europoje autonominio vairavimo reguliavimas vystosi lėčiau nei, pavyzdžiui, JAV ar Azijos valstybėse.
Jos teigimu, šiame kontekste ypač džiugu, kad Lietuva siekia proaktyviai sudaryti sąlygas išbandyti šias technologijas ir viena pirmųjų regione atverti kelią pažangių vairuotojo pagalbos bei prižiūrimo autonominio vairavimo sistemų, tokių kaip „FSD Supervised“, diegimui.
Tokie sprendimai leidžia ne tik anksčiau susipažinti su naujomis technologijomis, bet ir kaupti praktinę patirtį, kuri ateityje bus svarbi formuojant reguliavimą ir infrastruktūros sprendimus. Ankstyvas įsitraukimas taip pat gali padėti Lietuvai tapti patrauklia aplinka inovacijų bandymams, technologijų kūrėjams ir investicijoms.
Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų kelias autonominio transporto vystymo link remiasi skirtinga reguliavimo ir technologijų diegimo logika. JAV didesnis dėmesys skiriamas pačios transporto priemonės technologiniams gebėjimams, o Europa orientuojasi į platesnį požiūrį – siekiama užtikrinti, kad autonominis transportas būtų integruotas į aiškiai apibrėžtą teisinę, saugumo ir atsakomybės sistemą.
JAV autonominio vairavimo plėtra daugiausia grindžiama principu, kad transporto priemonė turi gebėti suvokti aplinką ir priimti sprendimus naudodama dirbtinį intelektą, jutiklius, kameras ir didelius realaus vairavimo duomenų kiekius. Tokios sistemos kaip „Tesla FSD“ remiasi idėja, kad pagrindiniai sprendimai turi būti priimami pačioje transporto priemonėje, o technologijos gali būti nuolat tobulinamos remiantis realiomis naudojimo sąlygomis ir sukauptais duomenimis.
Kiek teko bendrauti su Europos autonominio vairavimo ir CCAM ekspertais, Europos Sąjungoje autonominio transporto vertinimas yra platesnis. Vertinama ne tik tai, ar automobilis gali autonomiškai važiuoti, bet ir tai, kaip sistema užtikrina kibernetinį saugumą, kaip valdomi duomenys, kas prisiima atsakomybę incidento atveju ir kaip skirtingose valstybėse užtikrinami vienodi standartai.
ES autonominio transporto vertinimas yra platesnis, nei JAV.
Dėl to autonominio transporto diegimas Europoje dažniau vyksta per bendrus reglamentus, sertifikavimo procedūras ir nuoseklų rizikų vertinimą. Toks požiūris gali lemti lėtesnį diegimo tempą, tačiau kartu siekiama didesnio prognozuojamumo ir visuomenės pasitikėjimo technologija ilgalaikėje perspektyvoje.
Pasak Rugilės Andziukevičiūtės-Buzės, svarbu pabrėžti, kad „Tesla FSD Supervised“ nėra autonominio vairavimo sistema. Tai yra pažangi vairuotojo pagalbos sistema, kuri gali padėti atlikti dalį vairavimo užduočių, tačiau vairuotojas privalo nuolat stebėti kelią, būti pasirengęs nedelsiant perimti valdymą ir išlieka atsakingas už transporto priemonės valdymą. Nyderlandų RDW aiškiai nurodo, kad transporto priemonė su „FSD Supervised“ „nėra savarankiškai vairuojanti“, o vairuotojas turi visada išlikti atsakingas ir kontroliuoti situaciją.
