Tai prieš kelerius metus stipriai pajutęs Vilniuje įsikūrusios informacinių technologijų sprendimus siūlančios įmonės „Baltimax“ vadovas Andrius suprato, kad nori rūpesčių turėti mažiau, tad nusprendė – atsisakys antrojo šeimos automobilio.
Prieš kelerius metus vieno iš šeimos automobilių atsisakęs Andrius šiandien jaučia judantis po miestą lanksčiau ir patogiau. Jo šeimoje dabar – tik vienas nuosavas automobilis, prie kurio vairo vyras sėda retai – dažniausiai tik savaitgaliais, kai su šeima keliauja už miesto. Darbo dienomis automobilis lieka kitų šeimos narių reikmėms, o jis kasdienėms kelionėms randa įvairių kitų sprendimų, dažnai patogesnių ir už nuosavą automobilį.
„Mūsų nuosavu automobiliu šiokiadieniais naudojasi žmona, nes vykdama į darbą ji veža dukrą į darželį ir kartu grįžta namo. Turėti vieną asmeninį automobilį šiuo metu mums patogu, nes norime, kad jame visuomet būtų vaikiška kėdutė, kiti reikalingi daiktai, kurių žmonai nereikėtų nešiotis”, – sako jis.
Iki pandemijos Andrius su žmona, kaip ir nemaža dalis vilniečių, turėjo du automobilius – po vieną kiekvienam. Tačiau COVID-19 pandemijos metu pasikeitus darbo įpročiams ir sumažėjus poreikiui kasdien važinėti, šeima ėmė svarstyti, ar tikrai verta turėti du automobilius.
„Anksčiau neįsivaizdavome, kad gali būti kitaip, nes abu vairuojame ir automobiliais atrodė patogu nuvykti į darbą. Visgi karantino metu, kai kur kas sumažėjo poreikis kasdien kažkur važiuoti, pastebėjome, kad mums vieno automobilio visiškai pakanka – savaitgaliais ar šeimos reikalams turim nuosavą, o tas kitas keletą mėnesių stovėjo nejudinamas. Galiausiai nusprendėme vieną parduoti, o kitą naudoti šeimos reikmėms ir savaitgalio kelionėms”, – pasakoja jis ir priduria, kad kad anksčiau dažniau savo kasdienių kelionių reikmėms naudodavosi pavėžėjimo paslaugomis, bet per pastaruosius pora metų prisijaukino dalijimąsi automobiliais.
„Kai tik atsirado „Bolt Drive”, išbandžiau ir jau kokie dveji metai kone kasdien naudojuosi. Atsimenu, kad pirmas automobilis, į kurį įsėdau, buvo nuvažiavęs vos 86 km – visiškai naujas“, – pasakoja IT įmonės vadovas.
Jis sako suskaičiuojantis bent 3 svarias priežastis, kodėl verta naudotis automobilių dalijimosi ar pavežėjimo paslaugomis:
1. Nereikia sukti galvos dėl nuosavo automobilio priežiūros ir išlaidų
Pašnekovas sako pastebintis, kad lietuviai tiesiog mėgsta turėti nuosavus automobilius ir dažnai juos įsigyja iš įpratimo. Vis dėlto pats vilnietis teigia, kad šiais laikais nuosavam automobiliui yra ne viena alternatyva.
„Vien įsigyjant automobilį bus išleistas ne vienas tūkstantis eurų, be to, draudimas, padangų keitimas, profilaktinis apsilankymas servise, gedimų taisymas ir kt. – papildomos išlaidos, kurių neišvengsi turėdamas nuosavą automobilį“, – sako Andrius.
Jis pasakoja, kad nuo tada, kai jo šeima atsisakė antrojo automobilio, važiuodamas į darbą kasdien naudojasi pavėžėjimo arba dalijimosi automobiliais paslaugomis. Vyras skaičiuoja, kad mėnesinės jo išlaidos dažniausiai siekia 100–150 eurų. Į šią sumą įeina automobilio panaudojimas, degalai, stovėjimas.
„Nuo mano namų Pilaitės mikrorajone iki „Litexpo“ parodų rūmų – apie 8 kilometrai, kelionė trunka apie 15 minučių, vienas važiavimas man kainuoja 4–5 eurus. Palyginus su tuo, kiek kainuoja išlaikyti antrą automobilį ir kiek jis pats kainuoja, net nenoriu pagalvoti apie grįžimą prie nuosavo automobilio keliaujant darbo dienomis“, – tvirtina jis.
Kaip vieną iš patogumų jis taip pat išskiria programėlėje esančią galimybę labai paprastai atskirti darbo ir asmenines išlaidas: „Važiuoju darbo reikalais – pasirenku, kad apmokėtų įmonė, jei asmeniniais tikslais – pasirenku mokėti asmenine kortele“.
2. Mažiau rūpesčių dėl automobilio stovėjimo
Vienas iš didžiausių privalumų, kurį Andrius mini kalbėdamas apie nuosavo automobilio atsisakymą kasdienėms kelionėms – tai paprastesnis gyvenimas mieste: naudojantis dalijimosi paslaugomis automobilio stovėjimas tampa ne galvos skausmu, o malonia smulkmena.
Vyras sako, kad naudojantis dalijimosi automobiliais platformos programėle, viskas po ranka – net ir informacija, kur galima be streso palikti automobilį. Programėlėje aiškiai pažymėtos vietos, kur stovėjimas yra nemokamas, tad pavyksta išvengti netikėtų mokesčių ar nemalonių staigmenų.
„Naudojantis pavežėjimo paslauga – taip pat galva rami, nes apie stovėjimą nė galvoti nereikia. Vairuotojas išleidžia tave ten, kur reikia, ir – viso gero, kelionė baigta. Šią paslaugą dažniausiai renkuosi tada, kai reikia greitai nusigauti į vietą arba kai tiesiog nėra laiko sukinėtis po gatves ieškant, kur pastatyti mašiną“, – sako pašnekovas.
3. Patogumas ir laisvė rinktis
Andrius sako, kad jo pasirinkimą naudotis dalijimosi paslaugomis nulėmė ne tik skaičiai lentelėje, bet ir tai, kaip lengvai šią sistemą galima prisitaikyti prie savo kasdienio tempo.
„Aš nesu pririštas prie vienos transporto priemonės – viskas priklauso nuo aplinkybių. Jei matau, kad automobilis stovi visai čia pat, griebiu jį. Jei sninga, lyja ar labai šalta – renkuosi pavėžėjimą. Nereikia jokio planavimo, tiesiog atsidarai programėlę ir sprendi, kas tuo momentu patogiau“, – pasakoja jis.
Ten, kur gyvena Andrius, ne visada šalia yra laisvas dalijimosi automobilis. Tačiau, pasak jo, dažniausiai tenka paėjėti nebent kelias minutes. „Tarkime, kas trečią kartą būna, kad automobilio prie pat namų nėra, bet visada randu jį kokių 5–6 minučių atstumu. Bet man tai ne problema, ypač kai pagalvoju, kiek laiko anksčiau sugaišdavau ieškodamas vietos pastatyti nuosavą automobilį”, – sako jis ir priduria, kad jo pasirinktas judėjimo mieste būdas leidžia jam jaustis labiau kontroliuojančiu situaciją: nereikia galvoti apie techninius gedimus, parkavimo mokėjimus ar net elementarius dalykus, tokius kaip langų plovimo skystis:
„Jeigu kažkas negerai – tiesiog pasirenku kitą automobilį. O jei nepavyksta pabaigti kelionės per programėlę, viską greitai sutvarko klientų aptarnavimas”.
Prisitaikymas – smulkmena, kuri greitai tampa įpročiu
Andrius savo kelionių patirtimi vis pasidalija su draugais ar kolegomis ir sako dažnai sulaukiantis klausimų, ar neerzina tai, kad kiekvieną kartą tenka naudotis vis kitu automobiliu.
„Gal ir trūksta jausmo, kad transporto priemonė yra nuosava, bet tai – tik mažas nepatogumas, kurį išsprendžia greitai besikeičiantys įpročiai. Be to, įsėdus reikia sureguliuoti sėdynę, veidrodėlius – tai gali pasirodyti nepatogu, tačiau užtrunku gal pusę minutės, o kai tą darai kiekvieną dieną, tai tampa įpročiu, apie kurį net negalvoji“, – sako jis.
Pašnekovas sako, kad atsisakius antrojo šeimos automobilio judėjimas po miestą derinant įvairius kelionių būdus natūraliai įsiliejo į jo kasdienį ritmą: „Tai paprastas sprendimas, kuris leidžia lanksčiau dėliotis dieną ir greičiau prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių“.
Šis straipsnis yra „Bolt“ vykdomo projekto „Alternatyva tavo automobiliui“ dalis.
