Didžiosios oro bendrovės atšaukė skrydžius į regioną ir iš jo, o Persijos įlankos oro erdvė šiuo metu uždaryta. Dalis įstrigusių žmonių buvo priversti slėptis nuo oro antskrydžių, kiti liko kruiziniuose laivuose, kurie dėl saugumo priežasčių negali kirsti Hormūzo sąsiaurio.
JAV Valstybės departamentas paragino visus šalies piliečius palikti daugiau nei dešimt Artimųjų Rytų šalių, įspėdamas apie didėjančią grėsmę ir chaotišką situaciją.
JAV ambasadorius ten gyvenantiems amerikiečiams nurodė, kad šiuo metu saugiausias būdas išvykti – per Egiptui priklausantį Sinajaus pusiasalį.
Italijoje vyriausybė padėjo organizuoti specialius skrydžius į Milaną ir Romą, kilus kritikai gynybos ministrui Guido Crosetto. Politinė audra kilo po to, kai paaiškėjo, jog ministras su šeima buvo įstrigęs Dubajuje per pirmąją JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną bangą.
Skaičiuojama, kad apie 30 tūkst. vokiečių turistų liko kruiziniuose laivuose, viešbučiuose ar uždarytuose oro uostuose. Pirmasis evakuacinis skrydis iš Dubajaus į Frankfurtą turėjo nusileisti antradienio popietę.
Prancūzija taip pat mėgina organizuoti tūkstančių savo piliečių grįžimą, antradienį pranešė šalies užsienio reikalų ministras. Manoma, kad konflikto paveiktame regione gyvena apie 200 tūkst. prancūzų, o dar maždaug 25 tūkst. Prancūzijos piliečių šiuo metu ten lankosi.
Ispanų evakuacija jau vyksta sausuma ir oru, o pirmoji 175 šalies piliečių grupė antradienio popietę turėtų nusileisti Madride iš Abu Dabio, žurnalistams sakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas.
Pietų Korėja patvirtino, kad iš Irano evakavo 23 savo piliečius, o Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper pranešė, jog 130 tūkst. britų yra užregistravę savo buvimo vietą Artimuosiuose Rytuose.
Ji taip pat sakė, kad artimiausiomis dienomis iš Maskato, Omano sostinės, turėtų pakilti britų vyriausybės užsakytas evakuacinis skrydis.
