Vairuotojų trūkumas, evoliucionuojanti reguliacinė aplinka ir kiti struktūriniai iššūkiai tampa papildomomis dilemomis, kurias šiuo metu sprendžia logistikos sektorius.
Nepastovumą rinkose lemia kompleksiniai iššūkiai
Per pastaruosius metus Lietuvoje bankrutavo bent kelios ilgametės logistikos bendrovės. Tai atkartojo dar 2023–2024 m. per visą Europą nuvilnijusią logistikos bendrovių bankrotų bangą – tuo metu jų skaičius rinkoje buvo išaugęs apie 180 proc. Iš rinkos dingo tūkstančiai vežėjų, o kartu ir anksčiau egzistavę dideli logistikos pajėgumai. Pastarieji suveikdavo kaip tam tikras saugumo buferis svyruojant paklausai.
Vienas iš struktūrinių iššūkių, jaučiamų ir Europoje, ir Lietuvoje, yra vairuotojų trūkumas. 2024 m. Europoje trūko apie 426 tūkst. krovininių transporto priemonių vairuotojų, šis skaičius ir toliau auga. Įvairiose šalyse senėjanti darbo jėga ir ribotas naujų vairuotojų pritraukimas iš trečiųjų šalių reiškia, kad net ir esant mažesnei paklausai transporto sektorius negali greitai reaguoti į pasikeitusią paklausą.
Kitas neapibrėžtumą lemiantis veiksnys yra stagnuojantis ekonominis aktyvumas ir santykinai silpni euro zonos makroekonominiai rodikliai.
„Gamybos euro zonoje augimas išlieka vangus – PMI indeksas kol kas nerodo spartesnio užsakymų padidėjimo. Augimas ten, kur jis egzistuoja, daugiausia grindžiamas vidaus vartojimu, o ne eksportu, todėl paklausa krovinių gabenimui išlieka itin jautri net menkiems ekonomikos ciklo pokyčiams.
Nestabilumas geopolitiniame kontekste taip pat svariai prisideda prie rinkų neapibrėžtumo, taip pat ir energijos kainų svyravimų. Nors dyzelino kainos išlieka stabilesnės nei 2022 m. energetikos krizės metu, geopolitinė įtampa vis dar lemia degalų kainų svyravimus ir apsunkina veiklos planavimą vežėjams“, – sako „Girtekos“ kainodaros direktorius Tomas Šilinikas.
Sykiu stiprėja reguliacinis spaudimas, kurį daugelis rinkos dalyvių apibūdina kaip „reguliacinę infliaciją“. Pirmas reikšmingas signalas, anot T.Šiliniko, buvo Vokietijoje padidinti anglies dvideginio pagrindu skaičiuojami kelių mokesčiai. Iki 2026 m. vidurio Olandija planuoja pakeisti standartinę „eurovinjetę“ atstumu pagrįsta apmokestinimo sistema. Kitos šalys, tikėtina, anksčiau ar vėliau taip pat paseks šiuo pavyzdžiu.
„Kelių mokesčiai nėra tik nedidelė sąnaudų dalis kaip anksčiau. Pagrindinėse Europos rinkose emisijų mokesčiais ir atstumu pagrįstos sistemos vidutiniškai gali sudaryti apie 14 proc. visų krovinių gabenimo sąnaudų. Atskiruose maršrutuose jos gali išaugti iki maždaug 23 proc. visų reiso sąnaudų. Prognozuojama, kad ši dalis toliau augs vis daugiau šalių pritaikant nuvažiuotu atstumu pagrįstas apmokestinimo sistemas“, – vardija „Girtekos“ atstovas.
Kaip į neapibrėžtumą reaguoti logistikos lyderiams?
Tokių glaudžiai susijusių struktūrinių iššūkių visuma – priežastis, kodėl logistikos sektoriaus neapibrėžtumą šiandien lemia ne vien paklausos svyravimai: „Tai nėra ciklinė problema, kuri greitai išsispręstų savaime. Tikėtina, kad ir ateinančiais metais turėsime ieškoti sprendimų, kurie leistų sėkmingai veikti sudėtingoje naujoje Europos logistikos realybėje“, – įsitikinęs T.Šilinikas.
Pažangios įmonės, anot pašnekovo, veikia proaktyviai ir jau dabar daugiau dėmesio skiria atsparumui didinti. Tam pasitelkiami keli pagrindiniai įrankiai: ilgalaikės sutartys, verslo procesų skaitmenizacija bei lanksti kainodara.
„Ilgalaikiai kontraktai šiandien reiškia ne tik palankią kainą, o veikiau garantiją, kad kliento kroviniai bus pervežti. Struktūriškai įtemptoje rinkoje tai, ar esi prioritetinis partneris, lemia, ar tavo kroviniai judės sklandžiai, ar susidurs su trikdžiais“, – aiškina „Girtekos“ atstovas.
Procesų skaitmenizavimas tampa vienu iš svarbiausių atsparumo veiksnių logistikoje. Tikslios ataskaitos, duomenimis grįstos prognozės, realaus laiko matomumas, scenarijų modeliavimas leidžia tiksliau planuoti krovinių srautus ir greičiau reaguoti į pokyčius.
Ekspertas papildo, kad tuo pat metu kinta ir kainodaros modeliai. Lankstūs degalų ir kelių mokesčių indeksavimo mechanizmai, dinaminė kainodara ir trumpesni, dažnesni konkursų ciklai leidžia vežėjams ir užsakovams dalintis rizika: „Tikslas nebėra rasti pigiausią maršrutą konkrečiu momentu – svarbiausia užtikrinti veiklos tęstinumą vyraujant neapibrėžtumui.“
Atsparumas tampa nauju konkurenciniu pranašumu
Ko vežėjams tikėtis iš 2026-ųjų? Anot T.Šiliniko, sektoriaus sėkmė vis labiau priklausys nuo gebėjimo vienu metu atsižvelgti į visas šias sritis: makroekonominius signalus, reguliacinius pokyčius ir aplinkos poveikį. „Šiandien logistikos tinklai, kurių pagrindas – tik sąnaudų optimizavimas, tampa vis labiau pažeidžiami susidūrus su staigiais pokyčiais ar nenumatytais iššūkiais“, – įsitikinęs jis.
Kitaip tariant, atsparumą derėtų laikyti ne gynybine strategija, o realiu konkurenciniu pranašumu. Įmonės, kurios investuos į ilgalaikes partnerystes, pasitelks duomenimis grįstą planavimą ir išnaudos lankstaus maršrutų bei krovinių srautų planavimo pranašumus, gebės ne tik lengviau įveikti iššūkius ir užtikrinti veiklos tęstinumą, bet kartu tvariai augti net tokioje sparčiai besikeičiančioje Europos rinkoje.
