Ekonomistai, darbo rinkos ir pramonės srities ekspertai Klaipėdos uosto reikšmę siūlo vertinti būtent per poveikio mastą visai ekonomikai.
Pagrindas ekonominiam potencialui
Ekonomistas Žygimantas Mauricas akcentuoja, kad tokio tipo infrastruktūra veikia kaip pagrindas platesniems ekonominiams procesams – ji sudaro sąlygas augti kitiems sektoriams ir stiprina bendrą šalies ekonominį potencialą.
„Uosto buvimas lemia daugelio kitų sektorių plėtrą“, – pabrėžia jis. Tai reiškia, kad uosto svarba atsiskleidžia per įmonių galimybes plėstis, efektyviau veikti ir kurti didesnę vertę įvairiose srityse.
Kitaip tariant, Klaipėdos uostas yra ne tik atskiras ekonomikos segmentas, bet ir vienas iš esminių veiksnių, leidžiančių augti visai šalies ekonomikai. Užimtumo tarnybos (UŽT) Klaipėdos Klientų aptarnavimo departamento (KAD) direktorė Jurgita Petraitienė akcentuoja, jog uosto veikla kuria darbo vietas įvairiose susijusiose srityse: logistikos, krovos kompanijų, muitinės, remonto, laivybos, apsaugos, IT, inžinerijos ir kituose sektoriuose. „Tai tūkstančiai darbo vietų – užtikrintas žmonių užimtumas ir įsitraukimas į darbo rinką“, – pabrėžia ji.
Kertinis konkurencingumo ramstis
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius Klaipėdos uostą vadina vienu kertinių Lietuvos konkurencingumo ramsčių. Jo teigimu, nuo uosto efektyvumo tiesiogiai priklauso, kaip greitai ir kokia kaina Lietuvos verslas pasiekia pasaulio rinkas.
„Klaipėdos jūrų uostas yra vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikos atramos taškų, atliekantis strateginę „vartų į pasaulį“ funkciją. Tačiau jo kuriama vertė neatsiejama nuo uoste veikiančių krovos, logistikos, laivų statybos ir kitų įmonių veiklos – būtent ši ekosistema užtikrina realų krovinių judėjimą ir pridėtinės vertės kūrimą. Kadangi tai vienintelis šalies jūrų uostas, per jį vyksta didelė dalis Lietuvos importo ir eksporto, o tai tiesiogiai lemia šalies konkurencingumą tarptautinėse rinkose“, – sako V. Janulevičius.
Klaipėdos jūrų uostas yra vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikos atramos taškų, atliekantis strateginę „vartų į pasaulį“ funkciją.
Pramonininkų konfederacijos vadovas akcentuoja, kad Klaipėdos uostas pasižymi didele ir įvairia verslo ekosistema – jame veikia apie stambios krovos, laivų statybos ir remonto įmonės bei nemažai kitų jūrinio verslo bendrovių, apimančių logistikos bei sandėliavimo įmones, taip pat ekspedijavimo, muitinės, IT, inžinerijos ir apsaugos paslaugų teikėjus. Ši visuma užtikrina realų krovinių judėjimą ir pridėtinės vertės kūrimą. Toks požiūris leidžia pamatyti uostą kaip ekonominį branduolį.
„Uostas kuria tūkstančius darbo vietų, ypač Klaipėdos regione, ir stiprina Lietuvos ekonominį saugumą – leidžia diversifikuoti prekybos srautus bei mažinti priklausomybę nuo kitų šalių tranzito. Dėl to jis yra ne tik intermodalinis logistikos mazgas, bet ir kritinė visos valstybės ekonomikos bei strateginio stabilumo dalis“, – pabrėžia V. Janulevičius.
Anot ekspertų, uostas kuria ne pavienes darbo vietas ar pavienius sandorius, o visą verslo grandinę, kuri maitina kitus sektorius. Šitaip susiformuoja multiplikacinis efektas.
Mažina priklausomybę
Vienas reikšmingiausių uosto vaidmenų yra jo gebėjimas mažinti ekonominės priklausomybės riziką. Ž. Mauricas tai formuluoja labai aiškiai: jeigu Lietuva neturėtų uosto, vertė būtų kuriama kitur. Kroviniai keliautų per Latviją, Lenkiją ar kitų šalių infrastruktūrą, o tai reikštų prarastą ekonominę naudą. Savas uostas leidžia valstybei pačiai kontroliuoti reikšmingą dalį prekybos infrastruktūros ir kurti vertę savo ekonomikos viduje.
V. Janulevičius taip pat pabrėžia, kad uostas leidžia diversifikuoti prekybos srautus ir mažinti priklausomybę nuo kitų šalių tranzito.
Ne mažiau svarbu tai, kad uosto poveikis nėra uždaras geografiškai. Nors didžiausia vertės koncentracija natūraliai telkiasi Klaipėdos regione, jo reikšmė nesibaigia miesto ar apskrities ribomis. Ž. Mauricas pabrėžia, kad uostas prisideda prie regioninės atskirties mažinimo. Jo teigimu, labai svarbu, kad Lietuva nėra vieno miesto valstybė, o ekonominė veikla nėra susikoncentravusi tik sostinėje, kaip kitose Baltijos šalyse, kurių sostinės Ryga bei Talinas kartu yra ir pagrindiniai uostai.
„Vilnius yra stiprus paslaugų sektoriaus centras, tačiau likusiai Lietuvai, įskaitant Kauną ir kitus regionus, uostas taip pat yra reikšminga ekonominės sėkmės dalis“, – priduria Ž.Mauricas.
Vilnius yra stiprus paslaugų sektoriaus centras, tačiau likusiai Lietuvai, įskaitant Kauną ir kitus regionus, uostas taip pat yra reikšminga ekonominės sėkmės dalis.
Lemia regiono pobūdį
Klaipėdos regionui šis poveikis ypač ryškus. Pasak Ž. Maurico, reikšminga dalis regione sukuriamos pridėtinės vertės vienaip ar kitaip yra susijusi su uosto veikla. Be jo regiono ekonominis profilis būtų iš esmės kitoks, o augimo galimybės – gerokai siauresnės. Tačiau svarbu ir tai, kad šis poveikis nėra lokalus. Klaipėdoje sukurta vertė per tiekimo grandines, logistiką, prekybą ir paslaugas pasklinda gerokai plačiau.
Dar vienas svarbus uosto poveikio lygmuo atsiskleidžia per darbo rinką. UŽT Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė J. Petraitienė pabrėžia, kad Klaipėdos uostas yra reikšmingas darbdavys ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai. Jos teigimu, uoste veikiančios įmonės ir su uostu susijęs verslas savo veiklą vykdo ir paslaugas teikia visoje Lietuvoje. Tai reiškia, kad kalbant apie uostą kaip darbdavį nereikėtų apsiriboti vien tais, kurie dirba tiesiogiai prie krantinių ar terminaluose. Uostas kuria darbo vietas logistikoje, krovos kompanijose, muitinėje, remonto, laivybos, apsaugos, IT, inžinerijos ir daugelyje kitų sričių.
„Uostas maitina ne siaurą vieno sektoriaus darbo rinką, o platesnę ekonominę ekosistemą“, – pabrėžia J. Petraitienė.
Uostas maitina ne siaurą vieno sektoriaus darbo rinką, o platesnę ekonominę ekosistemą.
2025 metų duomenys rodo, kad vien Klaipėdos apskrityje uosto įmonės registravo beveik 550 laisvų darbo vietų, o tais pačiais metais šiose įmonėse įsidarbino beveik 760 asmenų.
Darbo rinkos pjūvis atskleidžia ir profesinę įvairovę: ieškota elektrikų, mechanikų, aplinkos tvarkytojų, šaltkalvių-suvirintojų, elektrinių krautuvų vairuotojų-krovėjų, vairuotojų-ekspeditorių, laivų korpusų surinkėjų ir kt. Tuo pat metu įsidarbinimo struktūra apėmė didesnę profesinę amplitudę, kuri labai aiškiai parodo: uostas yra ne vien fizinio darbo vieta, bet ir sudėtinga modernios ekonomikos platforma.
Maitina Lietuvą
Ekspertų teigimu, teiginys, kad uostas „maitina Lietuvą“, iš ekonominės perspektyvos nėra metafora. Jis maitina eksportuojantį verslą, nes suteikia prieigą prie rinkų. Jis maitina regionus, nes padeda paskirstyti ekonominį aktyvumą plačiau nei vien sostinėje. Jis svarbus darbo rinkai, nes sukuria tūkstančius darbo vietų tiesiogiai ir netiesiogiai. Jis neatsiejamas nuo paslaugų sektoriaus, nes palaiko paklausą veikloms, kurios gyvuoja dėl uosto aplinkoje cirkuliuojančių žmonių, prekių ir kapitalo.
Galiausiai nuo uosto priklauso ir valstybės finansinis pajėgumas, nes, kaip pabrėžia V. Janulevičius, su uosto veikla susijusios įmonės sukuria reikšmingą dalį bendrojo vidaus produkto ir generuoja iki dešimtadalio valstybės biudžeto pajamų.
Pašnekovų teigimu, būtent todėl Klaipėdos uostas pagrįstai gali būti laikomas vienu svarbiausių Lietuvos ekonomikos atramos taškų. Tai viena iš pamatinių struktūrų, kurios palaiko Lietuvos augimą, konkurencingumą ir stabilumą.
