Sekite 15min Google
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pabrėžia, kad alternatyviųjų degalų plėtra keičia ne tik pačius laivus, bet ir uostų funkciją.
„Energetinė transformacija keičia jūrų transporto sektorių – ieškoma sprendimų, kurie leistų veikti tvariau. Besiformuojanti alternatyviųjų degalų rinka siunčia žinią apie ateityje laukiančias uostų infrastruktūros ir teikiamų paslaugų permainas. Jau dabar ruošiamės, kad Baltijos jūrai tapus žaliųjų laivybos koridorių zona, Klaipėdos uostas būtų pasirengęs atliepti rinkos poreikius ir išliktų konkurencingas“, – sako A. Latakas.
Pasak jo, žaliojo metanolio bunkeriavimas turi potencialo visame Baltijos jūros regione, o vietos jūrinės inžinerijos kompetencijos leidžia tokius sprendimus projektuoti jau dabar.
Kuriami žalieji laivybos koridoriai
Pastaraisiais metais uoste formuojama aiški kryptis – mažinti CO2 emisijas ir skatinti tvaresnius sprendimus laivyboje. Tai, anot Klaipėdos uosto direkcijos aplinkosaugos koordinatorės Aistės Kubiliūtės, yra uosto žaliosios krypties dalis.
„Žaliąjį kursą pasirinkusio Klaipėdos uosto prioritetai yra mažesnės CO2 emisijos ir tvarūs sprendimai laivyboje. Keletą pastarųjų metų, turėdami aiškią programą, kryptingai einame šiuo keliu. Kasmet į uostą atplaukia beveik 6 tūkst. laivų, todėl siekiame, kad vis didesnė jų dalis būtų varoma žaliaisiais degalais“, – sako A. Kubiliūtė.
Kasmet į uostą atplaukia beveik 6 tūkst. laivų, todėl siekiame, kad vis didesnė jų dalis būtų varoma žaliaisiais degalais.
Vienas iš svarbių žingsnių – žaliųjų laivybos koridorių plėtra. Tokie koridoriai apibrėžiami kaip nulinės emisijos jūrų maršrutai tarp dviejų ar daugiau uostų, kuriuose visa grandinė – nuo degalų gamybos iki jų panaudojimo – turi būti orientuota į kuo mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsaką.
Klaipėdos uostas kartu su partneriais iš Švedijos ir Estijos jau identifikavo pirmuosius galimus tokius maršrutus.
„Vertindama laivybos sektoriaus Baltijos jūroje tendencijas, darbo grupė identifikavo galimybę formuoti žaliuosius laivybos koridorius, kuriais galėtų plaukioti konteinerius gabenantys laivai bei krovinius ratinėmis priemonėmis ir keleivius plukdantys tarptautiniai keltai. Šiuo metu numatomi keturi galimi tvarios laivybos keliai, o iniciatyvomis domisi uostai iš Švedijos ir kitų Baltijos jūros regiono šalių“, – pasakoja A. Kubiliūtė.
Klaipėda jau turi ir konkretų tokios laivybos pavyzdį – nuo 2024 metų rugsėjo čia kursuoja Singapūro bendrovės „X-Press Feeders“ žaliuoju metanoliu varomas konteinerinis laivas „Eco Umande“ bei kiti laivai.
Sukurta konkretaus laivo koncepcija
Klaipėdos uosto direkcija kartu su dar 14 partnerių iš skirtingų valstybių dalyvauja projekte „H2Deri@BSP“, kurio tikslas – paspartinti vandenilio pagrindu pagamintų degalų naudojimą ir pasirengimą nulinės emisijos laivybai.
Klaipėdos uosto dalis projekte buvo orientuota į žaliojo metanolio bunkeriavimą: vertinta galima paklausa, klientų poreikiai, tiekimo grandinės, teisinė aplinka, infrastruktūros pasirengimas ir tokio kuro nauda aplinkai.
Projekto metu buvo sukurta žaliojo metanolio bunkeriavimo laivo techninė specifikacija ir koncepcinis projektas, pritaikytas būtent Klaipėdos uosto sąlygoms.
„Išsamios žaliojo metanolio bunkeriavimo laivo techninės specifikacijos parengimas padeda geriau suprasti eksploatacinius reikalavimus, saugos aspektus ir infrastruktūros poreikius dar prieš priimant investicinius sprendimus. Ne mažiau svarbus yra regioninis bendradarbiavimas, nes koordinuota žaliųjų laivybos koridorių plėtra gali pagerinti paslaugų prieinamumą ir paskatinti alternatyvių degalų naudojimą visame regione“, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos komercijos projektų vadovė Virginija Ketlerienė pabrėžia.
Koncepciją parengė Vakarų laivų gamyklos grupei priklausanti „Western Baltic Engineering“.
Numatyta, kad laivas galėtų veikti Klaipėdos uoste ir Lietuvos teritoriniuose vandenyse. Jo bunkeriavimo talpa siektų apie 800 tonų, arba maždaug 1 000 kubinių metrų žaliojo metanolio. Per metus toks laivas galėtų patiekti iki 250 tūkst. metrinių tonų alternatyviųjų degalų.
Žaliasis metanolis – viena iš ateities krypčių
Žaliojo metanolio rinka Baltijos regione dar tik formuojasi, todėl šiandien svarbiausia ne tik technologiškai pasirengti jo bunkeriavimui, bet ir įvertinti, ar tokia paslauga būtų ekonomiškai gyvybinga. Tam reikalinga visa grandinė – nuo degalų tiekėjo iki laivybos bendrovių, pasirengusių juos naudoti.
„Potencialių metanolio tiekėjų nustatymas ir ankstyvas bendradarbiavimas su laivybos bendrovėmis yra esminiai žingsniai vertinant bunkeriavimo paslaugų įgyvendinamumą“, – sako V. Ketlerienė.
Papildomų galimybių ateičiai suteikia ir Klaipėdos uoste jau veikianti žaliojo vandenilio gamykla – žaliasis metanolis potencialiai galėtų būti gaminamas iš žaliojo vandenilio.
Nors metanoliu varomi laivai kol kas sudaro palyginti nedidelę pasaulinio laivyno dalį, jų skaičius užsakymų portfelyje auga. Todėl uostams svarbu ruoštis dar iki paklausai įsibėgėjant – infrastruktūros ir technologinių sprendimų neįmanoma sukurti per dieną.
Jei žaliojo metanolio naudojimas laivyboje plėsis, galimybė jį bunkeriuoti Klaipėdoje galėtų tapti ne tik nauja uosto paslauga ir papildomų pajamų šaltiniu, bet ir konkurenciniu pranašumu Baltijos regione. Ypač plečiantis žaliesiems laivybos koridoriams, kuriuose alternatyviųjų degalų prieinamumas taps vienu iš kriterijų laivybos bendrovėms renkantis uostus.
