Naujosios perkėlos infrastruktūra statyta daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius, todėl dalies statinių būklė jau buvo smarkiai suprastėjusi.
„Uosto statiniai projektuojami ilgam laikotarpiui, tačiau ši infrastruktūra jau eksploatuojama daugiau kaip 40 metų ir naudojama labai intensyviai. Todėl ją būtina atnaujinti, kad „Smiltynės perkėla“ galėtų saugiai ir sėkmingai veikti toliau“, – sako Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
Anot jo, infrastruktūros nusidėvėjimas ne visada matomas keleiviui.
„Tai panašu į 50 metų nerenovuotą namą – iš pirmo žvilgsnio ne viską pastebėsi, tačiau konstrukcijų problemos vis tiek kaupiasi. Jeigu prasideda grunto išbyrėjimai ar kiti pažeidimai, gali ateiti momentas, kai krantinę tektų uždaryti vien todėl, kad ją eksploatuoti būtų nesaugu“, – aiškina infrastruktūros direktorius.
Per metus Smiltynės perkėla perkelia bemaž tris milijonus keleivių ir maždaug 700 tūkst. automobilių. Didžiausi srautai tenka vasaros sezonui, todėl krantinių atnaujinimas planuojamas taip, kad kuo mažiau trikdytų perkėlos darbą.
„Čia yra tokia infrastruktūra, kurios negali išvesti iš eksploatacijos ir negali uždaryti krantinių, todėl darbus turime planuoti etapais. Turime ir rekonstruoti krantines, ir tuo pačiu užtikrinti, kad keltai galėtų toliau kelti keleivius bei automobilius“, – sako V. Paukštė.
Darbai grįžta pasibaigus sezonui
Pasibaigus aktyviausiam vasaros sezonui Naujojoje Smiltynės perkėloje vėl dirba statybininkai – atnaujinti vadinamojo pirso Klaipėdos pusėje kapitalinio remonto darbai. Didžiausi darbai vykdomi ne sezono metu, kai keleivių ir transporto priemonių srautai sumažėja. Viena krantinės dalis tuo metu paliekama keltams, kita remontuojama.
„Nuo rugsėjo vidurio atnaujinome 78-osios krantinės rekonstrukciją ir planuojame ją užbaigti iki šių metų pabaigos. Darbus organizuojame taip, kad keltų veikla nenutrūktų – vienu metu rekonstruojame tik dalį krantinės ir daugiausia dirbame ne sezono metu“, – teigė V.Paukštė.
Darbus organizuojame taip, kad keltų veikla nenutrūktų – vienu metu rekonstruojame tik dalį krantinės ir daugiausia dirbame ne sezono metu.
„Jeigu galėtume dirbti taip, kaip kituose objektuose, uždarytume visą krantinę, ją sutvarkytume ir vėl atiduotume eksploatuoti. Tačiau čia turime prisitaikyti prie veikiančios įmonės poreikių, todėl vienu metu rekonstruojame tik dalį infrastruktūros“, – paaiškina Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius.
Keičiasi ne tik vaizdas
Rekonstrukcijos metu atnaujinamos krantinių konstrukcijos, betoninė danga, švartavimosi infrastruktūra. Dalis krantinių Naujojoje perkėloje jau rekonstruota anksčiau, čia buvo buvo įrengtos reguliuojamos rampos, padedančios patogiau aptarnauti transporto priemones ir keleivius. Šių darbų vertė siekė beveik 6 mln. eurų.
Tad žingsnis po žingsnio bus atnaujinta visa infrastruktūra, skirta perkelti gventojus ir transporto priemones per marias. Šiuo metu vykdomus darbus planuojama užbaigti iki metų galo.
„Keleiviai pokyčius matys ir vizualiai – bus naujos atmušos, nauja betono danga, atnaujintos pačios krantinės. Laivams bus patogiau švartuotis, o visos kelto aptarnavimo operacijos vyks naudojant saugesnę ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą“, – sako V. Paukštė.
Keleiviai pokyčius matys ir vizualiai – bus naujos atmušos, nauja betono danga, atnaujintos pačios krantinės.
Į šiuo metu vykdomą krantinių kapitalinį remontą Klaipėdos pusėje investuojama apie 1,6 mln. eurų. Jau suplanuotos investicijos ir į Naujosios Smiltynės perkėlos naudojamą infrastruktūrą Smiltynės pusėje. Yra numatyta atnaujinti Smiltynės pusėje esančias krantines Nr. 154 ir 155. Jų rekonstrukciją žadama pradėti dar šiais metais.


