„Pergalė“, „Ateitis“ ir „Veržlumas“ – tokiais pavadinimais į pramoginį-orientacinį ralį leidosi trys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos moterų ekipažai. Pajūrio keliais jų laukė ne tik kilometrai ir slalomo elementai, bet ir geografinių, istorinių bei netikėtų objektų paieška, darbas su žemėlapiu, kelio knyga ir užduotimis.
Tai varžybos, kuriose greitis svarbus, tačiau vien jo neužtenka. Pergalę gali lemti tikslumas, susikaupimas, gera komandos komunikacija ir gebėjimas nepasimesti, kai viena užduotis keičia kitą, o laikas spaudžia vis stipriau. Vienas iš ralio etapų driekėsi ir per Kruizinių laivų terminalą – vietą, kurioje Klaipėdos uosto komandos galėjo jaustis tarsi namuose.
„Man dalyvavimas „Moterų ralyje“ reiškia galimybę parodyti, kad moterys gali būti drąsios, technologiškai smalsios ir nebijančios naujovių – tiek gyvenime, tiek už vairo“, - ką reiškia dalyvauti tokiose lenktynėse dalijosi Uosto direkcijos matavimų duomenų bazių inžinierė Kristina Juršienė.
Daugumai Uosto direkcijos ekipažų narių šios lenktynės buvo jau antrosios. Praėjusių metų patirtis padėjo geriau suprasti varžybų ritmą.
„Praėjusiais metais moterų ralyje dalyvavau pirmą kartą ir ši patirtis mane tikrai „užkabino“. Tada buvau vairuotoja. Buvo daug jaudulio, azarto, netikėtumų, bet svarbiausia – nuostabi komanda ir puiki nuotaika. Šįkart visai kitokia patirtis – į ralį grįžau jau kaip keleivė“, – patirtimi dalijosi Strateginių projektų vadovė Ieva Rakauskienė.
Pirmą kartą varžybose dalyvavusi Uosto direkcijos Tvarumo ir aplinkosaugos skyriaus vadovė Diana Gerasimovienė neslėpė, kad į lenktynes komanda žvelgė rimtai.
„Lenktynėse daug stiprių konkurenčių, tad ruošėmės maksimaliai. Šturmanės vaidmuo reikalavo daug dėmesio, atsakomybės ir gebėjimo greitai priimti sprendimus“, – sakė šalia vairuotojos sėdusi Diana Gerasimovienė.
Istorinis startas – vandeniliniu automobiliu
Didžiausia šių metų naujiena tapo „Ateities“ ekipažo automobilis. Į ralio trasą komanda išriedėjo pirmuoju Lietuvoje nauju vandeniliu varomu automobiliu „Toyota Mirai“, kurio bakas buvo pripildytas pačiame Klaipėdos uoste pagamintu žaliuoju vandeniliu.
Už automobilio vairo sėdusi matavimų duomenų bazių inžinierė Kristina Juršienė šį startą vadino ne tik sportine, bet ir simboline patirtimi.
„Tai buvo tikrai įdomios ir įtemptos varžybos, kupinos gerų emocijų. Komanda buvo puiki – jautėsi tikra vienybė ir palaikymas visą laiką. Užduotys buvo įtraukiančios – reikėjo susikaupimo, greitos reakcijos ir gero komandinio darbo. Įsimintina patirtis buvo vairuoti vandenilinį automobilį – tai suteikė kitokį požiūrį į tai, kaip gali atrodyti ateities vairavimas“, - sakė K. Juršienė.
Įsimintina patirtis buvo vairuoti vandenilinį automobilį – tai suteikė kitokį požiūrį į tai, kaip gali atrodyti ateities vairavimas.
Ekipažo „Ateitis“ narė, generalinio direktoriaus patarėja Kornelija Butkutė pabrėžė, kad šiemet komandos į trasą atsivežė ne tik sportinį azartą, bet ir aiškią žinutę apie uosto pasirinktą kryptį.
„Pasididžiavimas buvo jaučiamas visuose etapuose – nuo pasiruošimo iki pat finišo. Ypač smagu, kad šiais metais turėjome galimybę į trasą išriedėti pirmuoju Lietuvoje nauju vandeniliu varomu automobiliu, papildytu pačių Klaipėdos uoste pagamintu žaliuoju vandeniliu. Taip parodome kitiems, kad Klaipėdos uostas drąsiai eina inovacijų keliu, o sau dar kartą primename, kad atstovaujame ne tik savo komandai, bet ir vietai, kuria tikime ir didžiuojamės“, – sakė K. Butkutė.
Degalai gaminami uoste
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigė, kad sprendimas suburti komandas gimė pamačius, jog „Moterų iššūkis“ yra kur kas daugiau nei kova dėl sekundžių.
„Lenktynės įgauna pramoginį atspalvį – ne vien tik dėl sekundžių visi kovoja. Pagalvojome, kad reikia ir mums burti savo komandą, o kai pradėjome skaičiuoti norinčias dalyvauti, paaiškėjo, kad į vieną ekipažą visos netelpa, todėl prireikė trijų. Šiemet naujovė – vandenilinė mašina, ir tai naujovė ne tik mūsų komandai, bet ir apskritai šioms lenktynėms, nes pirmą kartą jose pasirodė tokiais degalais varomas automobilis“, – sakė A. Latakas.
Anot jo, vandenilinis automobilis trasoje tapo matomu įrodymu, kad žaliosios technologijos jau nebėra vien ateities planas.
„Balandžio 27-oji buvo tikrai naujos epochos pradžia Lietuvoje – buvo pagaminta pirmoji nedidelė žaliojo vandenilio partija. Savo automobilį jau naudojame ir jis pildomas mūsų stotyje, o šioms lenktynėms jo bakas taip pat buvo pripildytas Klaipėdos uoste. Mūsų tikslas – kad žmonės matytų, susidomėtų ir pagalvotų, jog galbūt ir jiems verta rinktis labai žalius degalus“, – teigė Uosto direkcijos vadovas.
Savo automobilį jau naudojame ir jis pildomas mūsų stotyje, o šioms lenktynėms jo bakas taip pat buvo pripildytas Klaipėdos uoste.
Rieda be taršos pėdsako
Prie vandeniliu varomo automobilio vairo neretai sėdantis A.Latakas dalijasi, kad šis važiuoja panašiai kaip elektromobilis – tyliai, sklandžiai ir be įprasto vidaus degimo variklio garso.
„Mašina labai tyliai rieda, o jeigu važiuoji švelniai, praktiškai nieko negirdėti. Ji gerai įsibėgėja, yra patogi, stabili ir maloniai valdoma. Dar svarbiau žinoti, kad iš išmetimo vamzdžio bėga vanduo, į aplinką neišmetamos įprastam automobiliui būdingos medžiagos“, – sakė A. Latakas.
Šis vandenilinio automobilio startas ralyje tapo dar vienu ženklu, kad žaliojo vandenilio idėjos Klaipėdos uoste jau virsta realiais sprendimais. Birželį uoste atidaryta pirmoji Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos ir pildymo stotelė, skirta lengviesiems automobiliams, sunkiajam transportui ir uosto technikai. Uosto laivyną šią vasarą papildė ir žaliuoju vandeniliu bei elektra varomas atliekų surinkimo laivas „Rasa“ – vienas pirmųjų tokio tipo laivų pasaulyje.