Praėję metai Klaipėdos uoste buvo rekordiniai. Pavyko perkrauti 40,14 mln. tonų krovinių, uždirbti per 30,5 mln. eurų pelno.
Arši kova dėl baltarusiškų krovinių
Lietuvos uosto pasiekimas – išskirtinis, nes kitose Baltijos valstybėse krova tik krito. Rygos uoste perkrauta 37 mln. tonų krovinių – 7,7 proc. mažiau nei užpernai, Taline – apie 20 mln. tonų ir dešimtadaliu mažiau nei ankstesniais metais.
„Vyksta nuožmi kova dėl kiekvieno krovinio. Mes jaučiame, kokie procesai vyksta Baltarusijoje. Kalbėjome su nauja ministerijos vadovybe, kad su partneriais Baltarusijoje turime susitikti kiek galima anksčiau ir aptarti visas tendencijas ir ketinimus tiek geležinkelio, tiek uosto kontekste bei nuostatas dėl bendradarbiavimo ateityje“, – teigė A.Vaitkus.
Dabar baltarusiški kroviniai sudaro daugiau nei trečdalį visų krovinių, perkraunamų Klaipėdoje.
Praėjusiais metais Klaipėdoje perkrauta daugiau naftos krovinių, krovinių konteineriuose, kiek mažėjo grūdų.
„Šiais metais esame suplanavę 36,6 mln. eurų investicijoms, bus įgyvendinama daug didelių projektų. Dar praėjusiais metais rašėme statybų įmonėms, ne tik Lietuvoje – visoje Europoje. Bendravome su ambasadoriais. Ieškome galimybių konkurencijai užtikrinti, nes bus skelbiami didelių apimčių statybų darbai uoste“, – aiškino A.Vaitkus.
Per pastaruosius ketverius metus statybos darbų apimtys siekė 154 mln. eurų.
Artimiausiais metais norima pasitvirtinti Klaipėdos uosto bendrąjį planą, kuris kol kas kelia daug ginčų.
„Nesutikčiau su nuostata, kad vyksta karai – vyksta konstruktyvi diskusija. Pastabos, kurias gavome iš savivaldybės, bendruomenės, – į jas bus atsižvelgta. Tai didelis šansas uostui, miestui ir visam regionui“, – teigė Klaipėdos uosto vadovas.
Šiais metais ketinama pasirengti į uostą vedančių molų modeliavimo darbams, pradedamas rengti poveikio aplinkai vertinimas dėl uosto gilinimo iki 17 metrų.
„Reikia molo, kuris iš tiesų laužia bangą, nes keičiantis klimatui keitėsi dominuojantys vėjai. Sieksime pakelti molus, kad laivai būtų įvedami net ir prastomis oro sąlygomis“, – aiškino A.Vaitkus.
Tarp šių metų uždavinių – sutvarkyti Malkų įlankos zoną, išgilinti ją, rekonstruoti krantines.
V.Šileika: „Metai lengvi nebus“
„Visos įmonės šiuo metu yra nusiteikusios investuoti, didinti krovos apimtis, žvelgia į perspektyvą su optimizmu“, – teigė V.Šileika.
Tačiau kartu jis pridūrė, jog visi suvokia – metai nebus lengvi. „Jei žiūrėsime tiek į geopolitinę aplinką, tiek į mažėjančius prekybos mastus pasaulyje, didėjantį protekcionizmą, tokius įvykius, kaip „Brexit“, naujus rinkimus JAV, – visa tai turės įtakos mūsų veiklai. Bet mes turime pasiruošti“, – kalbėjo jis.
Jis prisipažino esąs realistas ir vertinantis konkurencinį foną tarp Baltijos jūros baseino uostų.
„Ne paslaptis – mūsų kaimynai baltarusiai aktyviai raginami naudotis Rusijos uostais. Sudaromos sąlygos vežti krovinius geležinkeliais į Sankt Peterburgą, Ust Lugą ir kitus uostus. Kaimynai latviai taip pat aršiai nusiteikę tranzitinių krovinių atžvilgiu, dirba ne tik su rusais, bet ir šiaurine Lietuvos dalimi“, – vardijo V.Šileika.
Anot jo, brėžiant perspektyvą, atsižvelgiama į ekonomistų prognozes. Pastarieji tikina, kad Lietuvos ekonomikos augimo tempas bus nuosaikesnis. V.Šileikos vertinimu, šiais metais krovą „auginti“ galėtų geresnis derlius Lietuvos ūkiuose.
„Mums labai svarbu, kaip veiks „Lietuvos geležinkeliai“. Tikiuosi, kad jie dirbs gerai, geriau nei anksčiau“, – papildė A.Vaitkus. Taip pat svarstoma, kaip palenkti šiaurės Lietuvos ūkininkus gabenti derlių per Klaipėdą, ne per Latvijos uostus.
„Didžiuliai autotransporto srautai iš Lietuvos juda keliais per Lenkiją. Bendra Europos Sąjungos politika yra nukreipti tokius krovinius per uostą ir mažinti transporto srautus sausumoje. Mūsų siekis nukreipti daugiau krovinių per uostą“, – teigė V.Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.
