Ant kilimo ir tūpimo tako buvo rasta variklio dangčio fragmentų. Kaip nurodoma „Aviaincident“ socialinio tinklo „Telegram“ kanale, gedimas įvyko birželio 15 d.
-
Keleivių laipinimo metu orlaivis „atsisėdo“ ant uodegos: „Atrodo juokingai? Tačiau taip nėra“
-
Paaiškėjo, kas nutiko lietuvių lėktuvui, kuris keleivių laipinimo metu tėškėsi ant uodegos
-
Keleiviams išlipant lietuvių lėktuvas tėškėsi ant uodegos: primena kitus tokius atvejus
-
Iš Kauno pakilęs „Ryanair“ orlaivis pranešė apie technines problemas: priėmė svarbų sprendimą
-
Akimirka iki katastrofos: paviešinti paskutiniai „Air India“ piloto žodžiai
Per pastarąją savaitę mažiausiai septyni Rusijos oro linijų bendrovių lėktuvai sugedo ore arba negalėjo pakilti dėl techninių problemų. Pavyzdžiui, birželio 14 d. oro bendrovės „Rossiya Airlines“ lėktuvas „Boeing-744“ turėjo problemų dėl sparnų mechanizacijos, tačiau orlaivis sugebėjo pasiekti paskirties Šeremetjevo oro uostą.
Tą pačią dieną iš Sankt Peterburgo į Vologdą skridusiam bendrovės „Pobeda“ lėktuvui „Boing-737“ įtrūko priekinis stiklas, todėl jis buvo priverstas avariniu būdu leistis Vnukovo oro uoste.
Birželio 15 d. taip pat nustatyta, kad oro bendrovės „Rossiya Airlines“ lėktuve „Superjet-100“ kilo problemų dėl priekinės važiuoklės atramos. Lėktuvas nusileido Irkutske, tačiau jam perkelti į stovėjimo aikštelę prireikė vilkiko.
Birželio 14 d. „Azimut“ lėktuvas „Superjet-100“ dėl techninio gedimo nesugebėjo pakilti iš Mineralinių Vandenų kurorto. Birželio 13 d. skrydžio metu įtrūko „Pobeda“ „Boeing-737“ priekinis stiklas, todėl orlaivis turėjo leistis avariniu būdu. Birželio 11 d. „UTair“ „Boeing-737“ dėl gedimo taip pat neišskrido iš Mineralinių Vandenų į Tiumenę. Birželio 10 d. „Aeroflot“ lėktuvas „Airbus A321“, turėjęs skristi iš Maskvos į Minską, dėl gedimo nepakilo iš Šeremetjevo oro uosto.
Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą, Rusijos civilinei aviacijai taikomos JAV, ES ir kitų šalių sankcijos.
Visų pirma Rusijai buvo uždrausta tiekti atsargines dalis ir orlaivius, o „Boeing“ ir „Airbus“ nustojo teikti techninę pagalbą esamiems laineriams. Todėl šalies oro vežėjai turėjo patys remontuoti vakarietiškus orlaivius ir griebtis „kanibalizavimo“ – išardyti vienus orlaivius, kad gautų dalių kitiems remontuoti. Tuo pat metu rusiški „Superjet-100“, kurie taip pat labai priklauso nuo importuojamų dalių, pradėjo dažniau gesti.
